Po rekordinės žiemos šilumos žengiame į pavasarį. Ko laukti?

Praėjusi žiema buvo tiesiog neįtikėtinai šilta. Iš tikrųjų tokios šilumos termometrai Lietuvoje dar niekada nefiksavo (matavimai Vilniuje pradėti 1777 m.) Visais mėnesiais vidutinė temperatūra laikėsi aukščiau 0 laipsnių. Per visą žiemą didžiojoje šalies dalyje buvo vos 1-2 dienos kai aukščiausia temperatūra nepakilo aukščiau 0 laipsnių, kai įprastai būna apie 30-40 tokių dienų. Žemėlapyje – dienų sk. kai Tmax < 0°C.
Picture

 
​Dar vienas šokiruojantis faktas: ši žiema sostinėje formaliai buvo absoliučiai besniegė. Nors keletą dienų pasitaikė trumpalaikio sniego dangos susidarymo, tačiau 8 val. stebėjimų duomenimis (kai matuojama sniego danga klimatologiniais tikslais t. y. duomenų palyginimui) nebuvo nė vieno atvejo, jog sniego danga būtų 1 cm. arba didesnė. Tokios situacijos ne tik neįmanoma surasti archyvuose bent nuo 1973 m., bet ir išvis sunku įsivaizduoti, kadangi Lietuvos sąlygomis tokių dienų net pačiomis šilčiausiomis žiemomis pasitaikydavo apie 30, o vidutinės reikšmės yra apie 80 tokių dienų (pajūryje iki 70). Taigi išgyvenome visiškai beprecedentį, analogų per daugiau nei 200 m. neturintį, įvykį.
 
Kviečiame pažvelgti į artimiausias prognozes kartu su mumis.
 
SINOPTINĖ SITUACIJA: 2020-03-03  20 val.
Ciklonas (997 hPa) ties šiaurės Lenkija, juda į šiaurę. Jo šiltasis atmosferos frontas tįsta per vidurio Baltarusiją, už jo tuojau seka ir šaltasis atmosferos frontas. Minėtas ciklonas ir jo frontinė sistema lems Lietuvos orus artimiausią parą.
 
TRUMPALAIKĖ PROGNOZĖ: 2-3 dienoms.
 
Trečiadienio naktį, orus lemiant pietiniam ciklonui, bus debesuota, daugelyje vietovių prasidės lietus, kuris didžiojoje šalies dalyje tęsis iki pat vidurdienio, o rytiniuose rajonuose, įskaitant ir Vilnių, su tarpais gali lyti ir visą dieną. Pūs stiprokas pietinių krypčių vėjas, jo gūsiai vakariniuose rajonuose dieną gali stiprėti iki 15 m/s. Temperatūra naktį pažemės iki 3-6 laipsnių, o dieną kils iki 5-9 šilumos. Šilčiausia turėtų būti kur nors šalies pietuose ar pietryčiuose.
 
Ketvirtadienio naktį visur šalyje išskyrus rytinį pakraštį debesys prasisklaidys, krituliai trauksis. Vis dėlto minėtame rytiniame pakraštyje situacija kitokia: ten apsiniaukę, iki pat ryto su tarpais numatomas negausus lietus. Visiškai nestebina, jog ten kur pragiedrės (tikriausiai vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose) temperatūra iki 0-1 laipsnio šalčio, todėl ten reikės pasisaugoti vietomis susidariusio plikledžio. Visur kitur laikysis 1-3 laipsnių šiluma. Dieną trumpo ir nedidelio lietaus galima tikėtis tik kai kur, didesnė tikimybė vakariniuose rajonuose, tačiau dangus išliks daugiausia debesuotas. Numatoma 5-9 laipsnių temperatūra.
 
Penktadienio situacija gana panaši į ketvirtadienio: naktį debesys prasisklaido, žymesni krituliai pasitraukia. Pragiedrėjus temperatūra krenta iki -1..+2 laipsnių. Dieną debesuotumas didės. Iš apniukusio dangaus dienos metu gali iškristi nebent silpna dulksna, tačiau gausesni krituliai pietvakarinius rajonus pasieks tik vakaro valandomis, taigi kitur iš esmės bus sausa. Dieną temperatūra pasiskirstys tarp 6-9 laipsnių šilumos.
 
VIDUTINĖS TRUKMĖS PROGNOZĖ: 4-7 dienoms.
 
Jau šeštadienio naktį Lietuvą pasieks naujas pietinis ciklonas. Dėl šios priežasties šeštadienis numatomas lietingas. Tik dieną sausesnių tarpų tarp lietaus pasitaikys daugiau nei naktį, tačiau vis tiek visur bus drėgna. Naktį temperatūra bus apie 2-5, dieną apie 4-7 laipsnius šilumos.
 
Jeigu tikėjotės, kad šioje vietoje perskaitysite orų prognozę sekmadieniui ir kitos savaitės pradžiai, tai suklydote, taip nebus. Jums pateiksime ne prognozę, bet bendras tendencijas. Kuo šie dalykai skiriasi? Prognozėje galima aptarti daug detalių: tiksli temperatūra, krituliai, vėjas ir pan. Tačiau tendencijų numatyme naudojama labai abstrakti kalba.
 
Esame priversti apie tolimesnius orus kalbėti labai abstrakčiai. Prognozuojama, kad toliau vyraus panaši situacija kaip ir kitomis dienomis t. y. pietiniai srautai neš pietinius ciklonus. Faktas tas, kad jeigu susidaro tokia situacija, ką nors tiksliai prognozuoti ilgesniam laikotarpiui yra labai sunku. Pagal dabartinius duomenis nuo sekmadienio iki antradienio Lietuvoje numatomi trumpi krituliai, tarpais dažnai turėtų pasirodyti saulė. Temperatūros naktimis svyruos apie 0-3, dienomis kils iki 5-9 laipsnių šilumos. Tačiau nėra jokios garantijos, jog netikėtai nesusiformuos koks nors pietinis ciklonas ir ši prognozė visiškai pasitvirtins.
 
Pateikiame grafiką su Meteoblue prognoze Kaunui artimiausiai savaitei. Dėmesį reikėtų atkreipti ne į  individualių dienų temperatūras, bet į paskutinę eilutę, kur pateikiamas tos dienos situacijos prognozuojamumas t. y. faktiškai prognozės patikimumas. Kaip matote šis rodiklis ženkliai sumažėja kitos savaitės pradžioje.
Picture

 
​ILGALAIKĖ SEZONINĖ PROGNOZĖ: PAVASARIO LAIKUI (Kovas-Balandis-Gegužė)
 
Atėjus kovui kaip ir prieš kiekvieną metų laiką daugeliui norisi sužinoti ko galima tikėtis iš pavasario. Pavasaris klimatologiniu požiūriu yra atmosferos cirkuliacijos persitvarkymo laikas: šiaurėje dėl didėjančios saulės spinduliuotės nyksta poliarinis sūkurys, mūsų platumos silpnėja vakarų oro pernaša. Tai laikas kai prasideda augalų vegetacija, o vėliau dar labiau atšilus ir aktyvioji augalų vegetacija, prasideda medžių žydėjimas ir daug kitų įspūdingų reiškinių įskaitant stipresnes vasariškas perkūnijas.
 
Pavasarį, priešingai nei žiemą, yra mažiau ilgalaikių faktorių leidžiančių numatyti  ilgalaikes tendencijas. Dėl to prognozės ne tik sudaryti sunkiau, bet ir mažesnė tikimybė, jog jos pasitvirtins. Jau anksčiau esame minėję, jog yra keletas metodų sudaryti ilgalaikes prognozes: statistinis (žiūrima kas buvo praeityje panašioje situacijoje) ir dinaminis (kai dinaminiai ilgalaikių prognozių modeliai nustato būsimas sąlygas)
 
Pradėkime nuo statistinio. Kaip jau minėta įvade, dabartinis mūsų kontekstas yra gana unikalus – išgyvenome pačią šilčiausią žiemą. Nereikėtų galvoti, kad šilta žiema būtinai lemia šiltą arba šaltą pavasarį. Iš esmės, mano manymu, pagal stebėjimų duomenis galima būtų išskirti 2 analogus: 1988/1989 ir 1924/1925 žiemos ir po jų sekę pavasariai. Abiem atvejais žiema buvo viena iš šilčiausių, tačiau pavasariai skyrėsi. Realiai šiuo metu orai, galima sakyti, turi 2 pasirinkimus: arba po labai šilto vasario seks šaltesnis kovas ir kiti mėnesiai kaip buvo 1925 m (tada kovas buvo 3 laipsniais šaltesnis nei vasaris) arba ir toliau temperatūra bus aukštesnė už normą visą ateinantį pavasarį kaip įvyko 1989 m. Kurį scenarijų pasirinkti? Tikriausiai labiausiai tikėtinas, mano nuomone, yra antrasis arba naujesnis scenarijus, kadangi šiuo momentu nėra faktorių (pvz staigus stratosferinio sūkurio nykimas) rodančių šaltesnį kovą bei taip pat pavasarį. Įdomu tai, jog abiem atvejais kritulių kiekis buvo gana nemažas. Galbūt pasitrauks ir sausros šmėkla? Klausimas išlieka atviras…
 
Dabartiniais duomenimis ilgalaikių prognozių modeliai numato iki 2,5 laipsnio šiltesnį nei įprasta kovą ir iki 2 laipsnių šiltesnį nei įprasta visą pavasarį. Kritulių kiekis numatomas mažesnis nei įprasta. Taigi apibendrinant galima pasakyti, jog prognozės tikrai nėra vienareikšmiškos. Turbūt, įvertinus visus faktorius ateinantis pavasaris bus šiltesnis nei įprasta. Kritulių bus apie normą arba šiek tiek į mažesnę pusę.
 
Šaltinis: http://orailt.weebly.com/
​​