Partinių vertybių išbarstymo vajus

Irena VASINAUSKAITĖ

Nė vienas Lietuvos partijos vadovas taip dažnai nevartoja žodžių „vertybės“ ar „vertybinė politika“ kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Man atrodo, kad taip norima save ir klausytojus įtikinti, kad tai tiesa. Pasižvalgius po TS-LKD užkulisius, galima pamatyti, kad šios organizacijos gyvavimo istorija liudija gerokai aptrupėjusią vertybių skalę. Gaila, nes asmens savigarbą liudijančios sąvokos tėra tik oro virpinimas.

Šv. Kalėdų išvakarėse peržvelgiau 2021-ųjų įvykius, turinčius išliekamąją vertę mūsų valstybės ar net ES šalių gyventojams. Komentaro „Šiaulių kraštui“ neišsiunčiau, nusprendusi – neverta. Vargu ar prieššventiniame šurmulyje sureaguos tie, apie kuriuos rašau ir tie, kurie balsavo už Seime besimušančius politikus ar Didžiojo Gimimo išvakarėse įstatymų kalvėje asilų balsais prabilusius…

Sieloje graudu ir nejauku tapo. Pirmieji Ingridos Šimonytės Vyriausybės valdymo metai įeina į istoriją kaip didžiausias užsienio politikos ir vidaus ūkio silpninimo laikotarpis. Toks įspūdis, kad premjerė į savo komandą sutelkė ne tam tikrų sričių kompetencijos virtuozus, o savimi besigrožinčių tuščiagarbių asmenybių „šaiką“.

Tokiame kontekste gana keistas atrodo I. Šimonytės šnekėjimas apie „nenormalias ir neadekvačias“ ministrų ir Seimo narių algas. Pasirodo, jiems maža gauti per mėnesį du kartus didesnį atlyginimą nei metinė 52 000 Lietuvos gyventojų pensija. Gal dėl „apgailėtinų“ atlyginimų jie niekuo nesidomi, nieko nežino?

Tiesiog NEŽINIUKŲ Vyriausybė: tai užsienio reikalų ministras G. Landsbergis amžinai dejuoja, kad neturėjo kokios nors informacijos, tai susisiekimo ministras Marius Skuodis aimanuoja, kad jam nebuvo pranešta, ką daro kuruojamo objekto – „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

O jau aukščiausias neinformuotumo lygis tai – Taivano santykių istorija. Šioje saloje gyvena 23,7 mln žmonių. Iš jų – 98 proc. kinai kaniai ir 2 proc. – taivaniečiai. Taigi, ponai, dar kartą vertėtų pagalvoti apie atstovybės pavadinimą. Tuomet gal Mao sekėjų šalis nebežlugdytų nacionalinio ir užsienio investuotojų verslų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – viešų nusišnekėjimų lyderių lyderis, besidžiaugiantis gimstamumo mažėjimu…Na, o jei kūdikėlis visgi ateina į šį pasaulį, yra vertingas tik tuo, kad sulaukęs penkerių metų amžiaus gaus dozę vakcinos. Tiesa, PSO rekomenduoja neskubėti skiepyti vaikų. Ar išgirs valdžia tokius patarimus, jei prie jau turimų milijonų dozių vakcinų šv. Kalėdų išvakarėse nusprendė įsigyti dar šešis milijonus?

O tuo tarpu Lietuvoje kasdien randami mirę 30–60 metų amžiaus žmonės. Skurdi informacija visuomenei apie mirties priežastis – „be išorinių smurto žymių“. Nepranešame, ar rastieji buvo skiepyti, dalinai vakcinuoti ar neskiepyti…

Liūdnoji statistika – žiauri. Šiemet tokių be priežasties mirusių „radinių“ – 700.

Tikiuosi dar nepamiršote, kokia aktyvi, veikdama opozicijoje, buvo Antikorupcinės komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė. Palyginkime su vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės lemenimu, kai buvo paviešinti jos ketinimai Palangoje aprūpinti artimą draugę brangiu nekilnojamuoju turtu. Moterytė net nuo pažinties su padėjėja, ketinusia tapti Šventosios seniūne, atsižegnojo…

Negirdėjau, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas būtų bent kartą pareikalavęs stabdyti medžių miškuose ir miestuose kirtimą. Tačiau per pirmuosius savo darbo Vyriausybėje metus jis siūlo padidintais mokesčiais klimato kaitą ir taršą stabdyti. Automobilių taršos mokestis nuskriaus neturtingiausius Lietuvos gyventojus. Sakoma, kad 5 kartus padidintas sąvartynų mokestis eiliniam buitinių atliekų tvarkytojui – neaktualus, tačiau vargu ar šiukšlių įvežimą į jų kaupimo vietas kompensuos valstybės ar savivaldybės institucijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė džiaugiasi pačiu garsiausiu vadovaujamos institucijos fantazijos vaisiumi – galimybių pasu. Pastarasis “išradimas“ supriešino ir taip suskaldytą visuomenę bei vadintinas aktyvaus pilietinio gyvenimo būdo riboženkliu. Ši ministrė už savo svaigias kalbas kartais vadinama kosmonaute. Todėl prieš persikeliant į kitą planetą derėtų drauge su Matu Maldeikiu peržiūrėti investicijų Lietuvoje balansą

Viešai skelbiama informacija byloja, kad po konflikto su Kinija jau dabar apie 60 mūsų šalies įmonių patiria nuostolių. Tigro metais Lietuvos ūkio netektys prognozuojamos iki 300 mln. eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pagarsėjo talentais kurti reklaminius klipukus. Nematėte? Vadinasi, buvo prastokas kūrinėlis, nepridengęs suvaidintų dviejų ministrų ir pačios premjerės atsistatydinimo ketinimų.

Priminsiu. Nacionalinis TV kanalas pranešė, kad dalis Lietuvos elektros tinklų buvo sujungti su Lenkijos ir net 8 valandas veikė savarankiškai. Be Rusijos. Tai buvo nė ketvirtadalio mūsų valstybės elektros sistemos neapimantis bandymukas. Rėksmingai padžiūgauta, neva jeigu Putinas nuspręs mums atjungti elektrą, tai mes rasime išsigelbėjimą Lenkijoje.

Įdomu, kiek galima meluoti?

Iki 2025 metų Lietuva, Latvija ir Estija turėtų atlikti vieningus elektros ūkių sinchronizavimo su Vakarais bandymus, kad atsijungtų nuo Rytų skirstymo tinklų. O jei nepavyktų su artimiausiais kaimynais susitarti, nes jie irgi ne kartą buvo pavadinti kenkėjais, tai bent viena Lietuva privalo visos valstybės, o ne mažos dalelytės atsijungimo testus atlikti ir atsisveikinti su teroristinio kaimyno Rytuose valdoma elektros sistema.

Didėjančias elektros energijos ir dujų kainas pajusime po Naujųjų. Tiesa, D. Kreivys buitiniams vartotojams yra prikūręs visokių mokesčių mokėjimo atidėjimų. Nesižavėkime kiekviena optine apgaule, nes maisto ar pramoninių prekių įmonėms atidėjimai negalioja. Jų gaminama produkcija jau pabrango ir tebebrangsta…

Socialiniuose tinkluose skamba pranašiškas Vytauto Landsbergio kalbėjimas: „Mums reikia nemeluojančios valdžios. Kas meluoja, tas ir vagia.“

Šį kartą su autoritetais nesiginčysiu…

Žvilgtelkime į praeitį. 1996–2000 metais Seime dirbo tvirta TS dauguma. Šalies Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nepasitikėjimą premjeru Gediminu Vagnoriumi. Tuometinė valdančioji dauguma sukėlė kipišą, kaip drįstama jų vykdomąja valdžia abejoti. Frakcijoje atsirado du flangai: vieni siūlė teikti Prezidentui kitą kandidatą į premjerus, o kiti nematė reikalo atstatydinti G. Vagnorių.

Tuomet Seimo narys Andrius Kubilius paleido pasauliui sakralinę fraze: „Prezidento pasitikėjimo Vyriausybė“ ir ketino vykdomosios valdžios formavimo atsakomybę permesti ant Prezidento pečių. Manau, kad tais metais Tėvynės Sąjunga užkodavo konkurencinį dviejų valstybės institucijų – Seimo ir Prezidentūros – konfliktą.

Tuometinį premjerą palaikė Seimo valdančioji dauguma, tačiau, pareiškęs, kad be Prezidento pasitikėjimo jis negalėsiąs dirbti, G. Vagnorius atsistatydino.

Nežinau, ar tapo A. Kubilius V. Adamkaus pasitikėjimo premjeru, bet po vidinių pasistumdymų Seimo frakcijoje, Rolando Pakso viražų pas konservatorius, Vyriausybės vadovu tapo dabartinis europarlamentaras.

Daug to laikotarpio užkulisinių niuansų į dienos šviesą išnyra tik šiandieną. Tačiau verta paieškoti vertybinių analogijų, kad būtų lengviau atpažinti aptrupėjusių politikos vertybių likučius.

Anuomet atsistatydinęs G. Vagnorius dar turėjo savigarbos: sulaukus Valstybės vadovo nepasitikėjimo – darbas neįmanomas.

Šiandien Prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad, ministrai, pareiškę apie atsistatydinimo ketinimus, turėtų juos ir realizuoti.

Tačiau XXI amžiaus Lietuvos politikos virtuozai, pažadus atsistatydinti „mėto“ tol, kol suranda atpirkimo ožių, už juos prisiimančių atsakomybę, ir leidžia sau gana įžūlią prabangą – neišgirsti valstybės vadovo.

Bandydama lyginti paskutiniosios XX amžiaus Vyriausybės ir dabartinės elgesį bei vertybių sampratą, paklausiau Dariaus Kuolio, kuris anuomet dirbo Valdo Adamkaus vyriausiuoju patarėju, nuomonės:

„G. Vagnorius buvo stiprus premjeras. Ši Vyriausybė – labai silpna. Ir Prezidentas – silpnas“, – konstatavo D. Kuolys.

Tačiau viena aišku – pliurpimas apie vertybinę politiką tėra tik pliurpimas, kol nereikia praktiniais veiksmas savo kalbų iliustruoti patiems, t. y. pakelti užpakalių nuo patogių ministerijos krėslų.

Šaltinis: https://www.skrastas.lt/