Pandemija Lietuvos gyventojų atostogų ir pramogų pinigus nukreipė į taupykles

Įprastą gyvenimą aukštyn kojomis apvertusi COVID-19 pandemija Lietuvoje pakeitė ir atliekamų pinigų tvarkymo įpročius. Užsidarius sienoms, o šalies viduje likus dirbti tik būtiniausioms prekybos vietoms, atostogoms bei pramogoms skirtos asmeninės lėšos nukeliavo į taupykles. Rimčiau susirūpinta net ir viena toliausių perspektyvų – pensija.

Su pelno nesiekiančia organizacija „The Conference Board“ rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje atliekamais pinigais savo santaupas pildė beveik kas antras, arba 48 proc. šalies gyventojų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai taupančiųjų buvo 8 punktais mažiau – iš viso 40 procentų.

Taupymas tapo prioritetu

„Dėl nuo mūsų visų valios nepriklausančių aplinkybių gyvenimas buvo pasikeitęs drastiškai ir tai negalėjo neatsispindėti asmeniniuose finansuose. Norėdami sutaupyti, savo išlaidų eilutes antrąjį ketvirtį peržiūrėjo 59 proc. respondentų, kai pernai tokiu pat laikotarpiu taupyti stengėsi 45 proc. Atitinkamai mažėjo pinigų leidimas atostogoms, pramogoms ne namuose, naujiems drabužiams. Didžiausias nerimas išlieka dėl sveikatos iššūkių, ekonomikos būklės bei darbo vietos saugumo“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Ji pastebi, kad nuo 19 iki 17 proc. sumažėjo teigiančių, jog apmokėjus būtiniausius poreikius jiems atliekamų pinigų išvis nelieka.

Antrąjį ketvirtį santaupų kaupimas tapo neabejotinu prioritetu, iš pirmos vietos išstūmęs pernykščius lyderius: poilsį bei atostogas. Joms lėšų šiemet atsidėjo 48 proc. apklausos dalyvių (tuo pačiu metu pernai 41 proc.). Tuo tarpu 40 proc. vartotojų atliekamas lėšas stabiliai skyrė namų remontui ar dekorui.

Pramogoms už namų sienų pinigų šiemet atsidėjo 20 proc. šalies gyventojų (pernai 25 proc.), naujiems drabužiams – 19 proc. (24 proc.).

Neapibrėžtumas padidino finansinę discipliną

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad atliekamų pinigų skyrimas vienam iš pačių ilgiausių finansinių tikslų yra teigiamas poslinkis, tačiau jo tvarumą nusako tai, taupoma aktyviai ar pasyviai.

„Didžioji dalis, iš viso apie 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų savo būsimai pensijai tam tikrą procentą nuo algos nuolat kaupia II pakopoje, kurią pasiekę lėšos yra aktyviai investuojamos. Jaunesnių žmonių – labiau į akcijas, vyresnių – į konservatyvias priemones. Toks pasyvus taupymas, kaip pinigų laikymas grynaisiais ar banko sąskaitoje taupančiajam yra kur kas mažiau naudingas, nes čia pinigai nieko neuždirba. Vis dėlto, kuo didesnis asmeninis finansinis įsitraukimas bei disciplina, tuo geresnių rezultatų įmanoma pasiekti“, – sako jis.

Pasak LIPFA vadovo, gyvenimo pasiekus pensinį amžių klausimą dažnai norima nustumti tolyn dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų, kad pinigus ir dabar yra kur išleisti, be to, tikslas atrodo ypač tolimas ir todėl dar neaktualus.

„Tai, kad ilgalaikis finansinis tikslas – taupymas pensijai – aplenkė trumpalaikį naujų drabužių įsigijimo poreikį, rodo didelį neapibrėžtumą dėl ateities ir siekį bent kažkiek „apsidrausti“ pačiam. COVID-19 pasiekus Baltijos šalis, taupymas atliekamų pinigų panaudojimo viršūnėje atsidūrė ir Estijoje, kur taupė 49 proc. gyventojų. Tiesa, net 12 proc. jų investavo į akcijas ar fondus patys, o 7 proc. – atsidėjo pensijai. Taupymu nuo Estijos tik  procentiniu punktu atsilieka Lietuva. Mūsų šalyje taupė 48 proc. gyventojų, o kaupiančiųjų pensijai padaugėjo nuo 16 iki 19 proc. ir buvo daugiausiai Baltijos šalyse.

Tarp trijų Baltijos šalių intensyviu vartojimu kol kas išsiskiria tik Latvija, kurios gyventojai mieliausiai atliekamus pinigus leido namų reikmėms (39 proc.), atostogoms ir poilsiui (31 proc.) arba teigė neturintys atliekamų lėšų. Šioje šalyje santaupoms atsidėjo 22 proc., o pensijai – 15 proc. gyventojų“, – teigia T. Gudaitis.

Jo nuomone, sunku pasakyti, kiek tvari bus finansinė disciplina, nes gyventojų elgesiui daug įtakos turės išorinės aplinkybės: kaip pavyks suvaldyti koronaviruso plitimą ir kaip smarkiai jis veiks ekonomiką.

Vartotojų tyrimas atliktas š. m. gegužės mėn., jame dalyvavo 1500 respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.