Š. m. sausio 3 d. ,,Alio Raseiniuose” pasirodė straipsnis ,,Bus įamžintas iškilių partizanų atminimas” apie tai, kad pažymint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 70 – ąsias metines, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmėsi iniciatyvos per visą Lietuvą įamžinti aštuonių LLKS Deklaracijos signatarų atminimą.
Raseinių savivaldybės vadovai LGGRTC atstovams pasiūlė LLKS vadovų Jono Žemaičio – Vytauto ir Petro Bartkaus – Žadgailos atminimą įamžinti Raseinių miesto Nepriklausomybės gynėjų aikštėje, o Jonui Žemaičiui – Vytautui papildomai Kiaulininkų kaime, Pagojukų sen. pastatyti atminimo ženklą.
Perskaičius šį straipsnį kyla daug klausimų. Visų pirma, kodėl Jonas Žemaičiui statomi du paminklai, Raseinių mieste ir Kiaulininkų kaime., nors Jonas žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje, o Petrui Bartkui – Žadgailai, LLKSS atsakingajam sekretoriui, tam juodadarbiui, kurio begalinio darbštumo dėka buvo užmegzti ryšiai su Rytų ir Vakarų Lietuvos partizanais, tik Raseiniuose, nors Jonas Bartkus 1925 m. gegužės 30 d. gimė Raseinių raj., Pakapurnio kaime?
LLKS 1949.02.02 – 22 suvažiavime, vykusiame Minaičių kaime, Radviliškio rajone, juridinę ir moralinę teisę dalyvauti turėjo ir daugiau Kęstučio apygardos ir Vakarų (Jūros) Lietuvos srities partizanų vadų, kadangi nuo 1947 metų Raseinių apskrities partizanai realiai buvo perėmę vadovavimą visai Lietuvos partizaninei kovai.
Kęstutėnai be Jono Žemaičio ir Petro Bartkaus dar delegavo Bronių Liesį – Naktį ir Vytautą Gužą – Kardą. Todėl Vakarų (Jūros) Lietuvos sritį LKKS susirinkime atstovavo 4 partizanų vadai iš 8 dalyvavusių. Galbūt todėl į LLKS susirinkimą nevyko Vakarų (Jūros) Lietuvos srities ir būsimi LLKS vadai raseiniškiai Vaclovas Ivanauskas – Vytenis ir Antanas Bakšys – Klajūnas.
1949m. vasario 16 d. LLKS Deklaracija buvo visų Lietuvos partizanų daug aukų pareikalavusios kovos išvestinė, visų Lietuvos partizanų rinktinių, apygardų, sričių pareiškimų, deklaracijų politinės minties sintezė.
Ar korektiška bus prieš visus iš Raseinių kilusių partizanų vadų gimines Nepriklausomybės aikštėje pagerbti tik du iš jų. Esu tikras, jeigu būtų gyvi Jonas Žemaitis ir Petras Bartkus, jie to neleistų.
Kadangi šie partizanų vadai jau yra pažymėti Kryžkalnyje Kęstučio apygardos partizanams skirtame memoriale ir dar kartą bus pažymėti Kryžkalnyje, memoriale skirtame pagerbti visus žuvusius Lietuvos partizanus, siūlau to Raseinių mieste nedaryti.
Tai padaryti siūlau jau pastatytame memoriale Kęstučio apygardos partizanams, taisant ten esančias nedovanotinas klaidas, pavyzdžiui įrašant praleistą Žebenkšties rinktinę, kurioje kovėsi bent 10 Lietuvos kariuomenės karininkų ir kuriai vadovavo taip pat raseiniškis Lietuvos kariuomenės kapitonas Juozas Čeponis – Tauragis, o Jonas Žemaitis buvo rinktinės štabo viršininkas.
Kryžkalnyje yra pakankamai vietos, tinkamai ir išskirtinai pagerbti visus Lietuvos partizaninio judėjimo vadus tame tarpe ir raseiniškius. Tai būtina daryti neskubant, nedarant nedovanotinų klaidų, taisant jau padarytas, žeidžiančias žuvusių Lietuvos partizanų gimines.
O Raseinių miesto Nepriklausomybės gynėjų aikštėje pagerbti visus Raseinių krašto 1918 – 1923 metais žuvusius savanorius ir Vyties kryžiaus kavalierius.
Tai būtina, nes kadangi neseniai minėjome Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100 – ias metines, o šiai ir kitais metais minėsime atkurtos Lietuvos kariuomenės pirmųjų savanorių kautynių su trimis priešais 100 – asias metines. Tose kruvinose kautynėse dalyvavusių, žuvusių ir visiškai užmirštų raseiniškių yra ne viena dešimtis. Tai jų aukos dėka buvo apginta 1918 m. vasario 16 – ą paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė.
Tai jie 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą nukentėjo daugiausia – didžioji dalis tapo ginkluoto pasipriešinimo dalyviais, žuvo su ginklu rankose, kiti pateko į lagerius, tremtį.
Tai būtų didelė dovana jų ainiams gyvenantiems tarp mūsų.
Šis klausimas turi būti gerai išdiskutuotas ir sprendžiamas ne valdžios kabinetuose, bet tariantis su visa Raseinių krašto bendruomene, savanorių ir partizanų giminėmis.
Pagarbiai,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos narys
Antanas Kliunka
no images were found