Nubaustas Burbiškių dvaro sodybos savininkas

Raseinių rajonas gausus dvarų palikimu. Tačiau ne visos dvarų sodybos tvarkomos. Viena iš tokių – valstybės saugomi Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 24793), Burbiškių kaime, Betygalos seniūnijoje, Raseinių rajone.
KPD Kauno teritorinio skyriaus patikrinimų metu buvo nustatyta, kad rūmų pastato viduje išardytos sienos, perdangos, kai kur sienose išdaužytos skylės. Patalpose išardyta grindų danga, likę fragmentai. Medinės gegninės stogo konstrukcijos dėl kiauro ir nesandaraus stogo paveiktos neigiamų klimato sąlygų. Šiferio lakštai, kuriais uždengta dalis stogo, vietomis nestabilūs, iškritę, stogas kiauras. Likusi stogo dangos dalis dengta skarda, kuri aprūdijusi, susidėvėjusi. Dėl struktūrinių pažeidimų ir neigiamo aplinkos poveikio nuo sienų nukritęs tinkas, atsidengęs plytų mūras. Sienose susiformavę deformaciniai plyšiai. Kadangi Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmai netvarkomi ir apleisti, todėl susiformavo konstrukcinės deformacijos. Kultūros paveldo objekto būklė yra avarinė. Dėl to didėja rizika prarasti vertingąsias savybes.  
KPD Kauno teritorinis skyrius ne kartą reikalavo, kad Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmų savininkas užsandarintų atviras langų ir durų angas, pašalintų prie pastato pamatų augančius želdynus, pastatą aptvertų laikina STOP juosta, įrengtų įspėjamuosius ženklus.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl ilgalaikės nepriežiūros matyti akivaizdus valstybės saugomo kultūros paveldo objekto sunykimas, KPD Kauno teritorinis skyrius kreipėsi į KPD vadovybę, siūlydamas vadovaujantis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto KPD direktoriaus 2020-12-15 įsakymu Nr. Į-358, nuostatomis sudaryti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti komisiją.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Todėl KPD Kauno teritorinis skyrius pagal Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 1 dalį, Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmų savininkui surašė Administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė administracinę nuobaudą.
 
Iš istorijos
 
Burbiškių dvaras egzistavo jau XVII a. 1672 m. Raseinių žemės teismo knygose minima, kad dvarą iš savo tėvų paveldėjo bajorai Burbos. 1771 m. Burbiškius valdė bajorai Adomas ir Liudvika Daugirdai. 1834 m. dvarą nusiaubė didelis gaisras – sudegė gyvenamas namas, bravoras ir naujai pastatyti tvartai, tačiau pastatai greitai buvo atstatyti. 1865 m. dvarą paveldėjo Juozo Jankevičiaus duktė Juzefa Jankevičiūtė-Javorovska, kuriai mirus 1905 m. dvarą paveldėjo dukros Marija Kotryna Johana Veitko ir Janina Sofija Skriževska. 1909 m. visas dvaras atiteko Sofijai Skriževskai-Skripkauskienei.
Tarpukaryje per žemės reformą, savininkams paliktas dvaro centras ir 80 ha žemės. Dvarininkė Skriževska-Skripkauskienė persikėlė gyventi į Lenkiją. 1941 m. pavasarį dvare pradėjo veikti arklių ir mašinų nuomos punktas. Vėliau dvare įsikūrus kolūkiui, dvaro sodyba pritaikyta jo reikmėms – rūmuose veikė kolūkio kontora, įrengti butai. 1994 m. dvaras privatizuotas.
Burbiškių dvaro sodybos fragmentų vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); kraštovaizdžio, želdynų (lemiantis reikšmingumą svarbus).
 
KPD informacija
Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmai – avarinės būklės. KPD nuotrauka