Ginčų dėl to, kad COVID-19 pandemija ir jau pasikartojantys karantinai veikia žmonių savijautą ir elgesį, nebekyla. Vis dėlto panašu, jog jų įtaka gyvensenos sveikumui yra gana saikinga. Tarptautinė tyrimų bendrovė „Nielsen“ pažymi, kad kiek pirmojo karantino metu Lietuvos gyventojų ėmė gyventi sveikiau, tiek pat nukrypo į priešingą pusę.
Bendrovės atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, po 16 proc. Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad arba karantino metu jie ėmė gyventi sveikiau, arba atvirkščiai – kaip tik mažiau sveikai. Didžiausia, arba 68 proc. dalis patikino, kad įvedus karantiną jų gyvensena nesikeitė.
„Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp teigia, jog būtų mažai tikėtina, jog didžioji dalis vartotojų akies mirksniu pakeistų savo įpročius ir gyvenimo būdą, kuris susiformavo ne per vienerius metus.
„Du iš trijų šalies gyventojų gyvenimo būdo nekeitė ir tai nėra tik Lietuvos specifika. Latvijoje tokių žmonių taip pat buvo 68 proc., Estijoje – 67 proc. Vadinasi, gyvenimo būdas net ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis išlieka stabilus, o kraštutiniai svyravimai, tikėtina, nusako tam tikrą nerimą patiriančios visuomenės apimtį. Čia dalis gyventojų ima skirti daugiau dėmesio savo sveikatai ir stiprinti ją, o kita dalis kaip tik save intensyviai lepina: ne pačiu sveikiausiu maistu ar gyvenimo būdu“, – sako ji.
Latvijoje pavasarį sveikesnis gyvenimo būdas kaip ir Lietuvoje sudomino 16 proc. gyventojų, o vadeles atleido 15 proc. visuomenės dalis. Šiuo klausimu labiausiai išsiskyrė Estija, kurioje sveikiau gyventi pradėjo 21 proc. žmonių, o mažiau sveikai – mažiausiai tarp Baltijos šalių, arba 12 proc.
- Lepp pažymi, jog visose Baltijos šalyse sveikesnio gyvenimo pokyčius daugiausiai respondentų siejo būtent su maistu.
„Daugiau šviežio, namuose pasigaminto maisto pirmo karantino metu ėmė valgyti 72 proc. tų Lietuvos gyventojų, kuriuos pirmasis karantinas paskatino gyventi sveikiau. Estijoje tarp ėmusių gyventi sveikiau tokių buvo 67 proc., Latvijoje – 59 proc. Kas antras šiai grupei priklausantis respondentas pasidžiaugė, kad karantino metu išsimiegojo, o gryname ore praleido daugiau laiko, be to, gėrė daugiau vandens. Tie apklausos dalyviai, kurie savimi pradėjo labiau rūpintis, valgė mažiau greito maisto bei pusgaminių, cukraus, saldumynų, gėrė mažiau saldžių gėrimų bei alkoholio“, – teigia I. Lepp.
Į sportą pirmojo karantino metu labiausiai susikoncentravo Latvijos gyventojai (56 proc. tarp pradėjusių gyventi sveikiau, aplenkę ir Lietuvą (38 proc.), ir Estiją (23 proc. ).
Lietuvoje koronaviruso infekcijai plintant žaibišku greičiu ir Vyriausybei apsisprendus dėl naujų ribojimų prekybos sektoriuje, maisto parduotuvės lieka dirbti toliau.
Vartotojų elgsenos ekspertė abejoja, ar rudenį įvestas bei tebegaliojantis karantinas turės lemiamos reikšmės keičiant gyvensenos įpročius. Tokią galimybę skatina santūriai vertinti tai, jog visuomenė pasirodė esanti labai atspari gyvenimo būdo pokyčiams. Be to, šįkart nebėra netikėtumo ir nežinomybės efekto, be to, visi daugiau ar mažiau prisitaikėme gyventi laikydamiesi naujų žaidimo taisyklių.
Siekiant įvertinti mitybos įpročius per pirmąjį karantiną ir jam pasibaigus, „Nielsen“ birželį perklausė gyventojų, ar jie po karantino pakeitė mitybos tipą. Paaiškėjo, kad didžioji dalis kaip buvo visavalgiai, tokie ir liko.
„Ne, karantinas nepadidino vegetarų ar veganų skaičiaus. Tradiciniam mitybos tipui save priskiriančių Lietuvos gyventojų skaičius po karantino išliko toks pats – 86 proc. Vienu punktu iki 4 proc. sumažėjo vadinamųjų fleksitarų, kurie stengiasi nevalgyti mėsos vieną ar kelias dienas per savaitę. Tuo tarpu visų kitų mitybos tipų atstovų mūsų šalyje ir šiaip yra labai mažai, ir tie nežymūs pokyčiai geriausiu atveju atsiduria paklaidos zonoje“, – konstatuoja I. Lepp.
„Nielsen“ reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko gegužės 29 – birželio 11 dienomis, joje dalyvavo 1600 Lietuvos, 1600 Latvijos ir 1600 Estijos gyventojų.