Miškas – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį

“Kadaise gamtos ir žmogaus santykiuose įvyko lūžis.”

Medžiai jaučia skausmą, džiaugsmą ir gali gydyti

Medžiai yra gyvos kvėpuojančios būtybės su oda, kraujagyslėmis, kraujo apytaka ir nervais. Jie jaučia skausmą ir džiaugsmą, turi paranormalių gebėjimų ir gydomųjų savybių: jie gali bendrauti su žmogumi, gydyti jos sielą ir kūną, keisti charakterį, teikti paguodą ir dar daug ką.

Dar prieš 200 metų buvo žmonių, kurie jautė ypatingą ryšį su medžiais: gimus vaikui, tėvai kieme arba sode pasodindavo medį. Dažnai tarp vaiko ir medžio užmegzdavo papildomą ryšį – sodinant medį į duobę įdėdavo placentą.

Taip vėliau medis ir vaikas išlaikydavo paslaptingą ryšį: jeigu vaikas kur nors svečioje šalyje susirgdavo, skursti imdavo ir medis: jei augdavo vešlus ir tvirtas, tėvai būdavo tikri, kad jų vaikui esančiam toli nuo tėvynės, viskas klojasi gerai. Čekų tautos tikėjimas byloja, kad tokia vaiko siela naktį iš kūno persikelia į taip „pašventintą“ medį.

Kaip galėtume paaiškinti tokią „simpatiją“?

Taip, kaip mes žmonės, jaučiame viens kitam simpatiją ar antipatiją, taip ir visoje įdvasintoje gamtoje perduodamas paslaptingas priešiškumas arba palankumas. Tie ryšiai veikia subtilios materijos lygmenyje. Taigi, geriem santykiams tarp medžio ir vaiko užmegzti buvo svarbu naujagimiui išrinkti tinkamą medžio rūšį, kuri su juo derėtų arba papildytų jį ir ugdytų įgimtus gebėjimus.

Per „mumijos nunešimo medžiui“ ritualą, kai vaiko gyvybinės galios prisisunkę ekskrementai nešami prie medžio, buvo „apvesdinami“ medžio ir ir vaiko subtilieji kūnai, sujungiamos jų gyvybinės jėgos. Tuo magišku aktu subtilieji kūnui susijungdavo visam gyvenimui, ir medis galėdavo parodyti vaiko sveikatos būklę, kitaip sakant, ją atspindėti.

Miškas – gyvos energijos laukas

BIRCH WHEEL- Berželių ratas. Autorė – Jo Thilwind.

Ezoterinis teiginys, esą kiekvienas gyvas kūrinys yra apsuptas subtiliųjų energijos kūnų, kurie valdo šiurkščios materijos kūno gyvenimo įvykius, „šiuolaikinių ir racionalių“ žmonių yra išjuokiamas.

Šešių tarybinių mokslininkų iš Kazachstano universiteto 1968 metais plačiai visuomenei paskelbtas aiškinimas turėjo būti ypatinga staigmena. Štai ji:

„Visos gyvos būtybės – augalai, gyvūnai ir žmonės – turi ne tik fizinius kūnus, sudarytus iš atomų ir molekulių, bet ir jų priešingybes – energetinius kūnus.“

Akivaizdžius šio teiginio įrodymus pateikė puikios aukšto dažnio nuotraukas, kurios elektromagnetinius gyvybinių jėgų laukus, supančius kiekvieną gyvą būtybę, pateikė kaip tikrą švytintį spalvingą fejerverką.

SKAITYTI PLAČIAU: Miško internetas: kaip medžiai komunikuoja tarpusavyje

SKAITYTI PLAČIAU: Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema

Išėję pasivaikščioti po mišką galime pajausti, kaip mūsų energetinis kūnas prasiskverbia į medžių gyvybinės energijos laukus: žmogaus ir medžio energetiniai laukai plūsta vienas į kitą, įkrauna, papildo, išlygina vienas kitą, namo grįžtame atsigavę, sustiprėję, pilni jėgų, polėkio ir gyvybinių jėgų.

 

Miškas buvo laikomas žmogaus „jaunystės šaltiniu“. Visose kultūrose medis kaip gyvenimo simbolis yra šventas ir laikomas žmonių giminės protėviu.

Nuorodą į žmogaus ir medžio būties bendrumą randame ir šiaurės tautų mitologijoje. Ten žmonių pora padaryta ne iš molio, kaip rašoma Biblijoje, bet iš dviejų medžių kamienų, kuriuos dievai rado ant kranto.

Vyrą Asklą jie padarė iš uosio, o moterį Emblą – iš alksnio.

Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt/miskas-vartai-i-pasaku-ir-proteviu-pasauli/?fbclid=IwAR3Xh5YQcpGQZz7n8z_s87-k36n-mTAnP13Rc9_DyrQ-m8BbVI78nbGvL_k

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*