Dažnai neįvertiname to kas greta, kas atrodo įprasta, gerai žinoma ir „kliūva už akies“. Birželio 9-10 dienomis atvykę į Lyduvėnus turistai neslėpė emocijų ir draugiško pavydo, jog turime tokį išskirtinį objektą. Reikia pripažinti, kad norinčių pereiti Lyduvėnų geležinkelio tiltu, buvo virš tūkstančio, bet AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuotiems šešiems užlipimams ant tilto registravo tik virš dviejų šimtų. Per keletą valandų registracija buvo baigta, daugeliui norinčių liko viltis, jog tai ne vienintelė galimybė iš 42 m. aukščio apžvelgti Maironio apdainuotąją Dubysą, slėnius ir lyg rūtomis žaliuojančius miškus.
Tilto pritaikymu lankymui suinteresuotų institucijų būtų daug. Apie tai diskutavo rajono savivaldybės administracijos, Turizmo informacijos centro, Dubysos regioninio parko darbuotojai. Juk tai proga plėtoti turizmą netoli patrauklios visai Europai Šiluvos šventovės. Baigiamas įrengti asfalto dangos kelias, rimta prielaida atgyti Lyduvėnams ir svarbi sąlyga turizmo plėtrai. Baidarininkų mėgstama Dubysos vandens turizmo trasa taptų ne vienintelė, siekiantiems susipažinti su unikaliu gilaus upės slėnio kraštovaizdžiu. Kokybiška kelio danga atvertų puikias galimybes dviratininkams ir pėstiesiems.
Dubysos regioninio parko direkcija planavo dešiniajame Dubysos krante ant kalvos statyti apžvalgos bokštą, bet, susidarius sąlygoms apžvalgos tikslais naudotis tiltu, tokią galimybę galima atmesti: 25 m aukščio bokštas tikrai ne konkurentas tiltui. Tokias galimybes artimiausiu metu aptarti rinksis tilto savininkai AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tam galėtų būti panaudoto ir ES lėšos.
1915 m. rudenį Kaizerinė Vokietija pradėjo tiesti geležinkelius, jungiančius Vokietiją su fronto linija. Lyduvėnuose per Dubysą buvo pastatytas laikinas 670 m ilgio, 42 m aukščio tiltas. Jis buvo nesaugus,- užvažiavus traukiniui linguodavo, atrodė tuoj sugrius.
Pylimus rausė, žvyrą ir medieną tampė 2800 rusų belaisvių ir 2600 vietos gyventojų, daugiausia moterų. Darbo sąlygos buvo klaikios. Pastačius plieninį tiltą ant betoninių atramų, medinis nuardytas. Naujasis plieninis tiltas tuo metu buvo inžinerinės technikos stebuklas, jį pamatyti pakeliui į Šilinių atlaidus užsukdavo piligrimai.
Didėjant II-o Pasaulinio karo grėsmei, 1937 m. pastatytos 3 gelžbetoninės slėptuvės, skirtos apsaugoti tiltą Vokietijos kariuomenės intervencijos atveju.
Prieš II-ąjį Pasaulinį karą traukinių eismas buvo labai intensyvus. Per metus keleiviniai traukiniai perveždavo nuo 5 iki 12 tūkstančių keleivių. Prekinių traukinių eismas buvo dar intensyvesnis.
Atsiritus karo bangai, 1941 m. birželio 23-iąją per pusvalandį tetrukusį susirėmimą vokiančiai užėmė tiltą, neutralizavę sovietų paliktus sprogmenis.
1944 m. liepą traukdamiesi vokiečiai tiltą susprogdino, sovietams teko skubiai ręsti medinį laikiną.
Medieną tiltui ruošę vietiniai gyventojai pasakojo, kad buvo iškirstas pušynas iki Šiluvos. Nemažai gyventojų žuvo dėl apylinkėse vokiečių paliktų minų.
Dabartinis gelžbetoninis tiltas baigtas 1951 m. gegužės 1 d. Jis tebėra pusiau vokiškas, pusiau rusiškas – iš 9 gelžbetoninių atramų šešios – rusiškos, 3 – vokiškos,
vokiškas, pusiau rusiškas – iš 9 gelžbetoninių atramų šešios – rusiškos, 3 – vokiškos, išlikusios nuo 1916 m
Garbaus amžiaus lyduvėniškiai bendruomenės prisimena naktines keliones į Rygą stovint, nes iš Kaliningrado jau atvykdavo pilni vagonai
Beveik po tiltu buvusioje mokykloje pamokoms traukinių bildesys netrukdė, o ir gyventojai nemiga nesiskundė. Apie laiką buvo galima spręsti pagal pravažiuojančius traukinius.
Galingomis kojomis tvirtai į slėnį įsirėžęs aukščiausias ir ilgiausias Pabaltijyje tiltas (599 m. ilgio, 42 m aukščio aukštis ties Dubysa) – unikalus funkcionuojantis virš 100 metų technikos paminklas. Apglėbęs mėlyną Dubysos juostą, kėlęsis ir griuvęs, dviejų pasaulinių karų grūdintas, šiandien jaučiuosi nori jaustis oriai ir būti reikalingas žmonėms, nelikti tik prisiminimuose ir nuotraukose.
Istorinės iš Dubysos regioninio parko archyvo
Dubysos regioninio parko direkcijos Vyr.specialistė Laimutė Pečkaitienė
no images were found