LRT radijas: Virginijaus Savukyno laidą apie paminklų skirtų Lietuvos 100 – čiui statybų peripetijas

Rytoj, 9 val. per LRT radiją Virginijus Savukynas ves laidą apie paminklų skirtų Lietuvos 100 – čiui statybų peripetijas.
Bus kalbama ir apie memorialą Kryžkalnyje skirtą 20 000 žuvusių partizanų pagerbimui.
Noriu dar kartą atkreipti visų dėmesį, kad šio memorialo iniciatoriai esame mes, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Aukščiausiosios Tarybos gynėjai.
Mes tai padarėme prašomi Nepalaužiamo partizano a.a. Leono Laurinsko – Liūto, kuris 1978 m., PABRĖŽIU, vienintelis iš tuomet dar gyvų partizanų išdrįso pasirašyti po 45 –ių Pabaltijiečių Memorandumu, kuris, PABRĖŽIU, vienintelis iš tuomet dar gyvų partizanų 1991 m. sausio dienomis buvo tarp Aukščiausiosios Tarybos gynėjų, prašymu!

PARTIZANŲ LAISVĖS KOVOS ĮAMŽINIMO SĄJUNGAI, VISOMS VALDŽIOS INSTITUCIJOMS, VALDŽIOS VYRAMS IR MOTERIMS LAISVIEMS PILIEČIAMS, KŪRĖJAMS ŽINIASKLAIDAI KREIPIMASIS

Mes, profesionalūs Lietuvos skulptoriai, palaikome Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos iniciatyvą pastatyti Kryžkalnyje memorialą žuvusiems Lietuvos partizanams. Atsižvelgdami į neabejotiną įamžinimo svarbą ir iš to kylančią atsakomybę,
manome, kad memorialas Kryžkalnyje skirtas laisvės kovoms turėtų būti aukščiausios galimos meninės kokybės kūrinys. Visas projekto įgyvendinimas, nuo meninės formos ieškojimo iki realizacijos, turėtų būti skaidrus, nekeliantis abejonių ir nediskredituojantis pačios temos. Dėl šios priežasties rekomenduojame, panaudoti visas įmanomas kompetencijas, kurias gali šiuo metu pasiūlyti profesionalūs Lietuvos skulptoriai.

Tai, kad Kovo 11-osios Lietuva nėra pagerbusi Visų laikų kritusių už Lietuvos laisvę memorialu (kas turėjo ir galėjo būti padaryta Vilniaus Lukiškių aikštėje), taip pat nėra pagerbusi pokario kovotojų atminimo specialiu memorialu, jau nekalbant apie visas bolševizmo ir fašizmo aukas yra gėdingas mūsų visų, Lietuvos piliečių ir visų valdžių neveiklumo, aplaidumo rezultatas. Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos iniciatyva pastatyti Kryžkalnyje memorialą žuvusiems Lietuvos partizanams kaip tik šią „tylą“ gali nutraukti. Kryžkalnis galėtų būti ta vieta, kur šalia a. a. mons. A. Svarinsko pradėtos koplyčios (skirtos Kęstučio apygardos partizanams), prie svarbių kelių kryžkelės būtų ir memorialas Visiems pokario kovų partizanams.

Kreipiamės į valdžios institucijas su prašymu šią Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos iniciatyvą laikyti nacionalinės svarbos projektu ir skirti jai deramą dėmesį, bei finansavimą. Kaip randame lėšų krašto apsaugos finansavimo didinimui, taip turime rasti lėšų patriotizmo, pasididžiavimo savo Valstybe ugdymui. Minėtieji aukų ir kovotojų memorialai, turėtų tapti ambicingais, šiuolaikiškais, profesionaliai sukurtais, sutelkiančiais įvairių kartų kūrėjus, bendruomenes, istorinės atminties įprasminimo projektais, idėjų paieškų ir tyrimų platformomis.Mes visi kartu atliktume pareigą tiems, kurie paaukojo savo gyvenimus už mūsų ir jūsų laisvę.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje plinta ydinga praktika, kai viešojoje erdvėje randasi abejotinos kokybės skulptūriniai dirbiniai, imituojantys istorines asmenybes ir įvykius. Ne paslaptis, kad tokiuose projektuose ekonominiai, ar kūrinio atlikimo terminų kriterijai yra aukščiau už bet kokius meninius kriterijus, dažnai paliekantys viešąją erdvę su abejotinos kokybės objektu. Įvairios, tiek kūrėjų, tiek užsakovų grupės vienos nėra pajėgios sukurti ir pastatyti ambicingus, aukštos meninės vertės paminklus ar memorialus, todėl šis memorialas turėtų tapti Valstybės dėmesio ir Politinės valios objektu. Reikia pradėti rimtas diskusijas,kviečiant ir priešingai manančias puses- mūsų manymu tokių diskusijų labai trūksta. Nuolat girdime spekuliacijas paminklų tema, paminklai statomi įvairių fondų, politikų norų pagrindais ir deja, nepaisant žinių spragų šioje srityje. Pamirštama , kad paminklus reikia sukurti, o ne tik pagaminti. Tam reikėtų pradėti rengti kokybiškus, atvirus, visuotinus konkursus. Tai yra
geriausias būdas rasti geriausias menines idėjas ir sprendimus. Sąžininga konkurencija, adekvatūs užduočiai terminai ir finansavimas gali padėti sukurti ambicingesnius ir ilgesnės tvermės Kūrinius. Konkursai turi būti maksimaliai supaprastinti, plačiai išviešinti,sudarant sąlygas konkursuose dalyvauti kuo platesnėms įvairių kartų kūrėjų,galinčių pasiūlyti kuo platesnę idėjų įvairovę,
pajėgoms.

Norint pasiekti gerų rezultatų reikia išsikelti ambicingus uždavinius, duoti tam laiko tiek, kiek reikia. Tam reikalingas ilgalaikis ir tvarus sprendžiančiųjų susitarimas, nepavaldus politinių rinkimų ciklui.Būtina tartis su visų reikalingų sričių profesionalais, diskutuoti, išrinkti autoritetingą atrankos komisiją, kurios didesnę dalį sudarytų ekspertai, specialistai išmanantys meno viešose erdvėse būtinumo, kūrimo, įgyvendinimo principus.

Siūlome:
1. Kviesti visuomenę, menininkus, istorikus, aktyvias bendruomenes diskusijoms, koks turėtų ir galėtų būti Memorialas partizanams.

2. Per kelis konkursinius etapus ar kelis konkursus, kviečiant dalyvauti kuo gausesnes kūrėjų pajėgas, atrinkti geriausias idėjas. Tokius konkursinius etapus skelbti tol, kol bus randama geriausia idėja.

3. Išrinkti atsakingą komisiją iš įvairių savo srities profesionalų ir ekspertų. Nuomonių įvairovės dėka, galima atrasti geriausią meninį sprendimą.

4. Įsteigti Meno Tarybą, kuri stebėtų, prižiūrėtų visą kūrimo, konkursų finasavimo, įgyvendinimo procesą,siekiant užtikrinti kokybišką rezultatą. Neįsisąmoninta praeitis neleidžia naujai žiūrėti į dabartį ir kurti ateitį, todėl būtina atiduoti moralines skolas ir rasti politinės valios pagaliau jas įvardinti ir įprasminti.

Raštą pasirašo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai skulptoriai:
LDS Klaipėdos skyrius: Algirdas Bosas, Adomas Skiesgelas, Albertas Danilevičius
LDS Kauno skyriaus Skulptūros sekcija: Robertas Antinis, Stasys Žirgulis, Kęstutis Lanauskas, Tadas Vosylius, Tomas Vosylius, Mindaugas Jurėnas, Gintaras Kamarauskas, Lukas Šiupšinskas, Algimantas Šlapikas, Alfonsas Vaura
LDS Vilniaus skulptorių sekcija: Leonas Pivoriūnas, Gediminas Karalius, Mindaugas Šnipas, Arvydas Ališanka, Rytas Jonas Belevičius,
Kęstutis Musteikis, Aloyzas Jonušauskas, Daumantas Kučas, Aušra Jasiukevičiūtė, Asta Vasiliauskaitė, Joana Noreikaitė, Mindaugas Junčys, Jonas Gelčys, Algirdas Kuzma, Jonas Grunda,Gintaras Mikolaitis, Vidas Simanavičius,Artūras Makštutis, Liutauras Griežė, Marius Zavadskis, Valdas Bubelevičius.

no images were found