7 medijas valdantis visuomeninis transliuotojas vienam Lietuvos gyventojui per mėnesį atsieina 1,19 eur – tai yra 3,6 karto mažiau negu Europos transliuotojų sąjungos narių vidurkis. Šie duomenys – iš ką tik parengtos LRT praėjusių metų ataskaitos, šiomis dienomis pristatomos Seimui ir visuomenei.
LRT ataskaita pirmą kartą parengta pagal Europos transliuotojų sąjungos (EBU) „Vertės visuomenei“ („Contribution to society“) metodiką ir yra grįsta trimis aspektais: visuomeninio transliuotojo indėliu į šalies demokratiją; indėliu į kultūrą ir švietimą; indėliu į ekonomiką ir inovacijas.
Pasak LRT tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio, 2018-ieji Lietuvos visuomeniniam transliuotojui buvo išskirtiniai keliais atžvilgiais. Pirma, LRT pradėjo dirbti pagal naują 2018-2022 m. LRT valstybinę programų strategiją, kurioje Taryba nubrėžė penkerių metų strateginius siekius. Kitas reikšmingas įvykis – pagrindinio strategijos vykdytojo – generalinio direktoriaus rinkimai. „2018-2022 m. strategijoje numatytiems uždaviniams įgyvendinti LRT taryba išrinko Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, kuri su savo komanda pateisino Tarybos puoselėtus atsinaujinimo lūkesčius ir sėkmingai realizuoja strategijoje nubrėžtus tikslus“, – sako LRT tarybos pirmininkas.
Trečia aplinkybė, pasak L. Gadeikio, padariusi 2018-uosius išskirtinius LRT istorijoje, – Seimo laikinosios komisijos tyrimas dėl LRT finansinės ir ūkinės veiklos. „Šios trys aplinkybės buvo rimtas iššūkis. Tiek LRT, kaip organizacijai, – kiek ji sugeba keistis ir atsinaujinti. Tiek LRT tarybai, kaip aukščiausiajam valdymo organui, – kiek ji turi ambicijų ne tik iškelti organizacijai tikslus, bet ir nuosekliai siekti, kad jie būtų įgyvendinti. Ir ne mažiau svarbu – kiek ji turi valios ginti LRT nepriklausomumą. Esu įsitikinęs: nepriklausomumas – esminė LRT vertybė, jei to nebūtų, mūsų mokesčių mokėtojų visuomeniniam transliuotojui skiriamos lėšos būtų eikvojamos veltui“, – pabrėžia L. Gadeikis.
- Gadeikio teigimu, LRT ataskaitoje ne tik pristatoma, kas sukurta už visuomenės skiriamas lėšas, bet ir parodoma, kokia vertė ir nauda sukurta įvairioms visuomenės sritims: „Siekiame pateikti ne vien skaičius, faktus ir visuomenei pateiktus kūrybinius produktus, bet ir atskleisti, kaip nacionalinis transliuotojas prisideda prie visuomenės savikūros. Tai misija, kurios rezultatus matome ne tik žiūrėdami televiziją, klausydami radijo ar naršydami portale, bet ir juos išjungę.“
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad pagal strateginę EBU iniciatyvą parengta LRT ataskaita gilinasi į tai, kokios priemonės ir veiksmai yra reikalingi, kad visuomeniniai transliuotojai taptų kūrėjais – ne tik žiniasklaidos turinio, bet ir visuomeninės vertės. „Kas kitas transliuotų Dainų šventę, Popiežiaus vizitą, Kariuomenės paradą, A. Ramanausko-Vanago laidotuves, Knygų mugę ar Nacionalinį diktantą? Ataskaitoje apžvelgiame LRT indėlį į svarbiausias visuomenei sritis, o tai objektyviai parodo visuomeninio transliuotojo mastą ir įvairiapusiškumą“, – svarsto LRT vadovė.
- Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipia dėmesį, kad ataskaitoje panaudoti LRT veiklos kokybę atskleidžiantys sociologinių tyrimų duomenys: „Tyrimų centro „Vilmorus“ 2019 m. kovą atliktos apklausos duomenimis, kad LRT veikla daro įtaką demokratijos stiprinimui šalyje, įsitikinę 62 proc. gyventojų. Taip pat, remiantis „Baltijos tyrimai“ 2018 m. lapkritį atliktos apklausos duomenimis, LRT geriausiai vertinama tarp 7 Lietuvos žiniasklaidos grupių pagal 5 savybes iš 6, tarp jų – patikimumą, objektyvumą, operatyvumą, žiūrovų ugdymą ir kultūros puoselėjimą. Ir tai labiausiai džiugina.“
LRT įvairovė – sunkiai aprėpiama: 2018 m. trys LRT televizijos kanalai transliavo 90, radijo kanalai – 95 skirtingas laidas. Vien TV naujienų tarnyba praėjusiais metais ištransliavo daugiau kaip 2000 valandų informacinių laidų. Nufilmuota ir parodyta daugiau kaip 100 populiariosios ir klasikinės muzikos koncertų, transliuota apie 150 sporto varžybų. LRT – vienintelė Lietuvoje žiniasklaidos grupė, transliuojanti visa parą.
LRT žiniasklaidos grupei, kaip visuomeniniam transliuotojui, būtina būti ten, kur yra jo klausytojai, skaitytojai ir žiūrovai, išlaikyti grįžtamąjį ryšį su jais. Tai padaryti pernai padėjo „Labo ryto“ ir LRT radijo žurnalistų kelionės radijo po Lietuvą, tiesioginės transliacijos iš miestų ir miestelių. LRT RADIJO programoje yra net 8 laidos, kurių metu galima paskambinti į eterį ir įsitraukti į diskusiją aktualia tema. LRT visada atvira ir lankytojams – pernai 277 ekskursijose ją aplankė kone 6700 žmonių.
Unikalus visuomenę įtraukęs praėjusių metų projektas – „100 valandų“, kai didžiulė LRT komanda keturias paras transliavo iš Vilniaus Lukiškių aikštės. Praeiviai ir visi norintys galėjo iš arti stebėti skirtingų LRT grandžių darbą ir patys tapti transliacijų dalimi.
Svarbus 2018 m. LRT veiklos akcentas – LRT žurnalistų etikos kodeksas, papildantis Visuomenės informavimo etikos kodeksą ir padedantis siekti aukščiausių žurnalistikos standartų. Jame aiškiai apibrėžta ir žurnalistų veikla socialiniuose tinkluose. Kodeksą kūrusiai LRT žurnalistų bendruomenei vadovavo LRT RADIJO žurnalistas Edvardas Kubilius.
2018 m. darbą pradėjo LRT Tyrimų skyrius, tiriantis ir analizuojantis visuomenei svarbius, rezonansinius įvykius, jų priežastis bei pasekmes. Per pirmuosius penkis darbo mėnesius, 2018 m. rugpjūtį-gruodį, buvo atlikta 16 tyrimų, nuo vaikų maitinimo iki kibernetinės saugos. Jų rezultatai – ryškūs ir keičiantys visuomenę.
Visuomenė įvertino ir vieno iš LRT kanalų pavadinimo pakeitimą ir sustiprėjusią programą. Rezultatas – per mėnesį 1,5 karto išaugusi LRT PLIUS auditorija. Dar reikšmingiau augo portalas LRT.lt: lyginant 2017 m. gruodį su 2018 m. paskutiniu mėnesiu, unikalių vartotojų skaičius per dieną pakilo beveik 125 proc.
Visą ataskaitą galima rasti: https://apie.lrt.lt/ataskaita-2018 .