Lina Survila laužo mitą apie technologines profesijas: matematikos ar informatikos žinios privalomos ne visada

Internetinio mados žurnalo Abstract Stylist įkūrėja ir redaktorė Lina Survila savo pavyzdžiu rodo, jog keisti karjeros kryptį ir mokytis naujų dalykų niekada nevėlu. Tiesa, pati Lina perėjimo iš mados į technologijų sritį drastišku pokyčiu nevadina ir sako, kad naujienos, tendencijos bei technologijos ją domino visuomet, o dabartinė veikla leidžia panaudoti tiek mados pasaulio, tiek technologines žinias.

Pasak L. Survilos, mažai žmonių iš mados lauko pereina į technologijų sritį, nebent ji būtų susijusi su tekstile ar kita artima profesija, tačiau jos kelias buvo kitoks. „Aš visada buvau linkusi į technologijas. Todėl ne technologijos, o darbas mados srityje buvo atsitiktinis. Ne paslaptis, jog Lietuvoje mados rinka yra pakankamai maža ir darbo vietų joje nedaug – tai labai apriboja profesines galimybes. Po septynerių metų darbo mados žurnale supratau, kad arba lieku madoje, arba keičiu profesiją ir bandau kažką naujo“, – pasakoja pašnekovė.

Technologijos – ne tokios jau sudėtingos

Taip ji prieš keletą metų paliko darbą žurnale „L’Officiel Lithuania“ ir sukūrė internetinį žurnalą „Abstract Stylist“, laimėjusį geriausio naujienų portalo apdovanojimą „LOGIN 2019“ konferencijoje. L. Survila pasakoja, jog palikusi darbo vietą aktyviai sėmėsi naujų žinių – mokėsi programavimo kalbos. Pašnekovės teigimu, programavimas vis dar yra apipintas stereotipais, pavyzdžiui, kad tai labai sudėtinga sritis.

„Iš tiesų ši sritis nėra neįveikiama. Be abejo, yra ir labai sudėtingų programavimo kalbų, kurioms įvaldyti reikia didelio įdirbio bei nuolatinio mokymosi. Tačiau yra ir kur kas paprastesnių bei lengviau išmokstamų kalbų, kurias perpratus galima ilgai nelaukiant ieškoti praktikos vietos arba darbo startinėje pozicijoje“, – drąsina ji.

Dar vienas stereotipas – jog būtina puikiai išmanyti matematiką ar informatiką. „Technologijų sritis įdomi tuo, kad norint joje dirbti nebūtinai reikia turėti daug techninių žinių. Aš esu puikus to pavyzdys – mokykloje man nesisekė matematika. Tačiau šioje srityje yra daug kitų rolių, pavyzdžiui, rinkodaros ar komunikacijos specialisto, kuriam svarbesni kitokie įgūdžiai. Įgyti technologinių žinių, kurios reikalingos konkrečiai darbo pozicijai, įmanoma ir darbo eigoje“, – galimybes atskleidžia ji.

Ji pati, išėjusi iš mados žurnalo ir pradėjusi savo projektą, sulaukė pasiūlymo dirbti kibernetinio saugumo portale, kuriame darbuojasi iki šiol, tik šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. „Kiek leidžia galimybės, šį laiką stengiuosi išnaudoti savo tinklaraščiui, kuris įgyja vis didesnį pagreitį“, – sako L. Survila.

Socialinius tinklus naudoja tikslingai

  1. Survilos veiklų sąraše – turinio kūrimas IT srities specialistams skirtam naujienų portalui „Hacker Noon“. Prie portalo komandos ji prisijungė manydama, kad rašymas apie technologijų pasaulį gali būti efektyviausias būdas jį perprasti. Tačiau jos tekstai pasiekė daugiau – šiemet vykusiuose kasmetiniuose portalo apdovanojimuose L. Survila laimėjo „Metų moters technologijų srityje“ apdovanojimą.

„Man didelė garbė būti pastebėtai tarptautinės bendruomenės, ypač atstovauti Lietuvą. Juo labiau, kad nominaciją gavau iš pačios portalo redakcijos – tai atrodo neįtikėtina, bet tikrai didelis ir malonus įvertinimas“, – džiaugiasi pašnekovė.

  1. Survilos tekstai ir veikla nelieka nepastebėti ir socialiniuose tinkluose – „Instagram“ paskyroje ji turi 17 tūkst. sekėjų. „Socialiniai tinklai yra mano darbo įrankis, juose tikrai praleidžiu nemažai laiko, bet labai tikslingai, nes žinau, kodėl tai darau, neskiriu dėmesio „tuščiam“ turiniui“, – sako ji, didžiąją laiko dalį skirianti informacijos paieškai rengiamiems straipsniams.

Anot jos, socialinės medijos yra unikalios, nes suteikia galimybę užsidirbti be pradinių investicijų, naudojant vien savo žinias bei kompetencijas ir jų pagalba kuriant prekes ar paslaugas. „Be abejo, nereikia į paskyrą socialiniame tinkle iš karto žiūrėti kaip į verslą, bet verta turėti omenyje, kad veikla laisvalaikiu gali išsivystyti ir į kažką daugiau“, – pataria L. Survila.

Lietuvoje situacija geresnė nei pasaulyje

IT srityje dirbanti moteris sako, kad nuolat girdi, jog moterų šioje srityje yra mažai – Lietuvoje situacija yra kiek geresnė nei kitose šalyse. „Mokydamasi programavimo buvau viena iš 12 merginų, tik lektorius buvo vyras. Besisukdama tarp bendraminčių retai sutinku nuomonę, kad mergina šioje srityje yra kažkas netikėto – veikiau priešingai. Seniai mačiau, kad biure sėdėtų vien vyrai. Tiesa, likusiame pasaulyje vaizdas yra kiek liūdnesnis“, – sako ji.

Statistikos duomenys rodo – moterų gretos rinkoje po truputį gausėja. Šių metų Eurostato duomenimis, mūsų šalyje IT specialistės moterys sudaro 24 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis tesiekia apie 18 proc.

Prie gerėjančių tendencijų prisideda ir įvairios iniciatyvos šalyje, pavyzdžiui, projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklos, skirtos jaunimui. Projekto organizatoriai ypatingą dėmesį skiria merginų švietimui – skatina jas naudotis informacinėmis technologijomis ir sieti su jomis savo karjerą. Jie išsikėlė iššūkį, kad rengiamuose kūrybiniuose konkursuose, motyvaciniuose programavimo užsiėmimuose, hakatonuose ir kitose veiklose merginos sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. dalyvių.

„Mūsų vykdomo projekto jaunimo veiklų tikslas – paskatinti jaunus žmones rinktis su informacijos ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu susijusias profesijas. Ypatingą dėmesį skiriame merginų skatinimui domėtis šia sritimi, padedant užtikrinti lygias galimybes IT sektoriuje. Mūsų duomenimis, jaunimui organizuotose veiklose 51 proc. dalyvių buvo būtent merginos“, – pastebi asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Anot L. Survilos, besidominčioms IT sritimi merginoms kelių tikrai yra ne vienas. „Universitetas yra labai geras kelias, jei iš anksto žinai, kad tikrai nori dirbti šioje srityje. Tačiau ir be jo yra daugybė kursų bei iniciatyvų, kur galima daugiau sužinoti apie technologijų sritį bei galimas profesijas. Be to, atradus įdomią sritį, natūraliai pradedi domėtis ir ieškoti atsakymų, tai atrandi knygų, kursų, renginių, kuriuose susipažįsti su žmonėmis, gauni iš jų patarimų ir idėjų – taip gali būti karjeros technologijų pasaulyje pradžia“, – teigia ji.

 

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.