Emocinį klimatą „teršia“ tvyranti darbe įtampa. Ją dažniausiai lemia šie faktoriai: vidiniai nesutarimai su vadovais ir tarp kolegų, profesinis emocinis perdegimas, mobingas darbe (nepagrįstą asmens kritika, jo darbo nuvertinimas, apkalbos, šmeižtas, patyčios, ignoravimas, darbinės informacijos slėpimas, įžeidimai, kenksmingas darbo sąlyga), priekabiavimas, nepagarba, išnaudojimas, per didelis darbo krūvis, prastos darbo sąlygos ir kt.
Su darbu susijęs stresas žaloja ne tik žmonių, bet ir organizacijų ir net nacionalinės ekonomikos sveikatą. Sergamumas depresija Lietuvoje per 2016-2017 metus išaugo beveik 30 proc. Šalyje kasmet nusižudo apie 900 žmonių!
Ištirta, jog daugumoje Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus darboviečių mikroklimatas organizaciniu lygmeniu yra vertintinas neigiamai. 36 proc. Lietuvos gyventojų laiko stresą pagrindiniu sveikatos būklės rizikos veiksniu, kylančiu darbe. Lietuvoje 94 proc. darbuotojų jaučia įtampą savo vadovų atžvilgiu, o 35,5 proc. ši įtampa ypač didelė. Darbuotojai pageidautų demokratiškesnių santykių, darnaus komandinio darbo, kitokios darbo kultūros.
„Gyvename bendruomenėje, kurioje norime jaustis gerai, o svarbi harmoningo gyvenimo prielaida – darbe laimingas žmogus. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad tik 15 proc. žmonių Lietuvoje yra įsitraukę į darbą, vadinasi, didžioji dauguma žmonių yra nelaimingi darbe“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
Jos teigimu, labai svarbu keisti vidinę organizacinę įmonių ir įstaigų struktūrą ir kultūrą: įvesti daugiau demokratijos, sudaryti darbuotojams galimybę dalyvauti priimant jiems įtakos turinčius sprendimus, būtina užkirsti kelią psichologiniam ir fiziniam smurtui darbe. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į darbo krūvį, teisingą darbo užmokestį, darbo sąlygas ir garantijas.
Visa tai padaryti yra daug paprasčiau, jei darbuotojai yra susibūrę į profesines sąjungas.
Šaltinis: http://www.silelis.info