Lietuvos gyventojai rūšiuoja „Tetra Pak“ pakuotes, bet išmeta jas ne į tuos konteinerius

Nors dauguma Lietuvos gyventojų rūšiuoja „Tetra Pak“ pakuotes,  tik pusė jų žino, į kurį atliekų konteinerį pakuotes reikia išmesti. Tuščios šios pakuotės neretai atsiduria popieriaus arba bendrų komunalinių atliekų konteineriuose, kur joms – ne vieta, rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Vasario pabaigoje bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdytos apklausos duomenimis, tuščias „Tetra Pak“ pakuotes rūšiuoja 67 proc. apklaustųjų – didžioji dalis tą daro visada (42 proc.), kas ketvirtas dažniau rūšiuoja, nei nerūšiuoja (25 proc.).

„Maisto pramonėje taikomi itin griežti reikalavimai ne tik maisto produktų kokybei, bet ir jų pakuotėms. Prieš 70 metų Švedijoje sukurtos „Tetra Pak“ pakuotės buvo savotiška revoliucija, užtikrinusi ne tik patogesnį skystų produktų pakavimą, bet ir ilgiau išsaugomą jų kokybę bei skonines savybes. Vis dėlto augantis vartojimas yra neatsiejamas nuo tinkamo atliekų tvarkymo – pakuočių rūšiavimas yra vienas esminių sprendžiant aplinkosaugos problemas“, – komentuoja didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamybos įmonės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.

Remiantis apklausos rezultatais, 11 proc. respondentų niekada nerūšiuoja „Tetra Pak“ pakuočių, o 14 proc. dažniau nerūšiuoja, nei rūšiuoja.

Nežino, į kurį konteinerį mesti

Visada „Tetra Pak“ pakuotes daugiausiai rūšiuoja aukščiausio išsimokslinimo ir didesnes pajamas gaunantys respondentai. Dažniau rūšiuojantys nei nerūšiuojantys teigia ir rajonų centrų gyventojai.

„Nors pirmieji atliekų rūšiavimo konteineriai Lietuvoje pasirodė 1996 m., atliekų rūšiavimo vis dar tik mokomės. Siekiant vartotojams palengvinti rūšiavimą, pakuotės yra žymimos sutartiniais sutrumpinimais ir ženklais, nurodančiais pakuočių sudėtį. „Tetra Pak“ pakuotės dažniausiai žymimos C raide, kuri reiškia, kad tai yra kombinuota pakuotė, kurią reikia išmesti į plastikui skirtą atliekų konteinerį. Informacija apie pakuočių rūšiavimą dažniausiai pateikiama ir ant bendrų atliekų rūšiavimo konteinerių“, – sako M. Gudauskas ir atkreipia dėmesį, kad išmetama pakuotė turėtų būti švari.

Beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų žino, kad tuščias „Tetra Pak“ pakuotes reikia mesti į plastiko konteinerį, tačiau kas trečias (33 proc.) vis dar galvoja, kad jos turi būti metamos į popieriaus konteinerį. Šiuo klausimu itin ryški takoskyra tarp didžiųjų miestų ir kaimiškų vietovių gyventojų turimų žinių – „Tetra Pak“ pakuotes į plastiko konteinerius labiau linkę išmesti miesto gyventojai, į popieriaus – kaimo.

Palyginti su 2011 m. Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, šalies gyventojų žinios apie „Tetra Pak“ pakuočių rūšiavimą ženkliai pagerėjo: prieš dešimtmetį tik 9 proc. apklaustųjų žinojo, kad šias pakuotes reikia mesti į plastiko atliekoms skirtą konteinerį. Visgi, „Tetra Pak“ pakuotes į popieriaus atliekoms skirtus konteinerius, kaip ir dabar, metė kas 3 šalies gyventojas (29 proc.).

Prisideda prie tvaresnių pakuočių

Pasak, M. Gudausko, blogiausia, kai tuščios „Tetra Pak“ pakuotės yra išmetamos į mišrių atliekų konteinerius – „Eckes-Granini Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tą daro kas dešimtas šalies gyventojas.

„Nors pakuotės yra nuolat tobulinamos, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, jų negalima išmesti su maisto ar kitomis buitinėmis atliekomis – jos taip lengvai nesuyra kaip obuolio ar banano žievelė. Pakuočių rūšiavimas palengvina ne tik atliekų tvarkytojų darbą, bet ir sumažina riziką, kad pakuotės atsidurs sąvartyne. Savo ruožtu gamintojai prisideda prie tvaresnių pakuočių mažindami jų svorį ar joms gaminti panaudodami perdirbtas medžiagas“, – teigia pašnekovas.

Europos sulčių rinkos lyderės „Eckes-Granini Group“ išsikelti strateginiai tvarumo tikslai taikomi ir bendrovėje Lietuvoje: nuo 2015 iki 2020 m. įmonių grupė savo gaminių pakuočių svorį sumažino 10 proc., renkasi pakuotes, kurių gamybai naudojama daugiau žaliavų, gautų iš atsakingą miškininkystę vykdančių ūkių.

Vasario 17–25 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1015 šalies gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.