Lietuvoje minima šuns diena: kas namuose pasitinka eterio veidus
Daktaro Unikausko pagalbininkę Liepą Norkevičienę pasitinka net iš Olandijos atkeliavęs retos veislės Riku, LRT žinių vedėją Aistę Plaipaitę – šakočius mėgstantis Čipsas, o dizainerį Robertą Kalinkiną pasveikina keturi šuneliai, išgelbėti nuo liūdnos lemties.
Verslininkė Liucina Rimgailė neįsivaizduoja rytinio kavos puodelio be Simbos kompanijos, o atlikėjas Vaidas Baumila su Bite kartu keliauja ir į darbus, ir į miestą.
Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva, balandžio 24-ąją Lietuvoje minima Šuns diena. Ši proga skirta priminti, kad augintinis pirmiausia reiškia atsakomybę, tad prieš nusprendžiant auginti šunį, privalu suvokti, kad negalėsi išmesti jo į gatvę, kai įkyrės. Be to, kiekvienas šeimininkas turi išmokyti savo augintinį tinkamai elgtis namuose bei viešumoje, kad nesukeltų aplinkinių pasipiktinimo.
LRT žurnalistės, žinių vedėjos Aistės Plaipaitės ir jos sužadėtinio Manto namuose jau beveik ketverius metus gyvena Čipsas. Mantas priglaudė beglobį šunelį, norėjo vienam iš jų padėti, o pats ugdyti savy atsakomybės jausmą.
„Mantas šunelį pasiėmė ir pirmas suvokė, kad augintinis yra gera treniruotė, ugdant atsakomybę. O tada supratau ir aš. Tas šunelis visiškai nuo tavęs priklausomas. Visi jo fiziologiniai ir emociniai poreikiai gali būti patenkinti tik jei tu tuo pasirūpinsi. Tai kaip tu užsibūsi ilgai mieste, jei žinai, kad namie jau ilgai nevestas laukia tavo šuo.
Ir dar mokaisi kantrybės ir ramaus reagavimo į tam tikrus tvarkos namuose dalykus, kurie visi yra sutvarkomi, išskalbiami ir išlyginami. Nieko tokio, jei nuspręsdamas auginti gyvūną, dar šių savybių neturi, bet jei tikrai nori išsiugdyti – tada gali priglausti augintinį, kuris tau tik padės. O šilti jausmai užgims savaime“, – įsitikinusi A. Plaipaitė.
Ji pati prie augintinio priprato greitai, tačiau turėjo suprasti kelis dalykus: „Jei šuneliui pasiekiamoje vietoje paliksi skanėstą, vėliau gali jo ir nerasti. Gal čia sutapimas, bet manome, kad Čipsui patinka kepiniai, nes yra sulapnojęs bent porą ne vietoj paliktų šakočių, šimtalapį ir net visą dėžutę kanelių.
Suprantama, ant šuns pykti negalima ir nieko iš to gero – ne jo, o šeimininko kaltė, kad paliko skanėstus jo akiratyje. Turi ir dienos darbus, reikalus pastumdyti taip, kad atrastum pasivaikščiojimui su šuneliu bent po pusvalandį ryte ir vakare. Čia toks dalykas, kurio nenukelsi rytojui.“
Čipsas ganėtinai ramaus būdo, todėl labai tinka intensyviam Aistės ir Manto gyvenimo ritmui. „Kartais tikrai galvojam, kad jis prisitaikęs prie to, kaip mes gyvenam, kiek dirbam, kiek lakstom iš vieno darbo ar užsiėmimo į kitą. Jis kantriai laukia, dažniausiai nekelia scenų vakare, nežadina ryte ir leidžia išsimiegoti.
Girdim iš aktyvesnius šunelius turinčių draugų, kaip jie rytais bijo sukrutėti, nes žino, kad tada jau neatsigins, tai Čipsas, lyg suprasdamas, kaip kartais mums trūksta miego, leidžia ilgiau pamiegoti“, – pasakoja žurnalistė.
Aistė ir Mantas augintinį mielai pasiima, eidami pavakaroti mieste ar vykdami atostogų į Lietuvos pajūrį. „Žinome, kuriose vietose galima lankytis su augintiniu, o jei nesame tikri, visuomet paskambiname ir pasitiksliname“, – sako Aistė ir patikina, kad norint augintinį pasiimti drauge, yra daugybė būdų tai padaryti.
Žinomas dizaineris Robertas Kalinkinas, be papūgos ir iguanos, turi dar ir keturis šunis – du atkeliavo iš prieglaudos, du paimti beveik iš gatvės.
„Šiais laikais yra apstu galimybių pirkti ir išleisti pinigus gyvūnams, tačiau prasmingiau padėti jiems. Juk gyvūnų prieglaudose jų laukia vienas likimas iš dviejų – arba jie bus priglausti, arba užmigdyti. Kitų variantų nėra, jų niekas netgi neišleidžia į lauką“, – portalui LRT.lt sako R. Kalinkinas.
Jo namuose augintiniai dažniausiai atsiranda visiškai atsitiktinai, o kartais, kaip pats sako, silpnumo akimirką, pavyzdžiui, socialiniame tinkle pamačius įrašą, kad namų ieško trikojis šuo, kurio niekam nereikia ar panašiai.
„Turime du vaikus ir su žmona norime, kad jie matytų gerą pavyzdį. Gyvūnas gali būti ne tik draugas, bet ir būdas parodyti mažiesiems šeimos nariams, kaip pridera rūpintis augintiniais, kaip galima su jais elgtis, kaip negalima, kokios atsakomybės ateina drauge“, – vardija R. Kalinkinas.
Drauge su verslininkais Liucina ir Tadu Rimgailomis gyvena balta ir pūkuota it cukraus vata, samojedų veislės kalytė Simba. Tiesa, ji iš pradžių gyveno su Tadu Klaipėdoje. Simba – draugų dovana vyrui 25-ojo gimtadienio proga.
„Tado draugai gerai žinojo, ko jis nori, o Tadas žinojo, kad gaus tokią dovaną, netgi pats finansiškai prisidėjo. Manau, kad tik tokiais atvejais galima dovanoti augintinius. Nemanau, kad reikia gyvūnus dovanoti bičiuliams, net nenutuokiantiems apie tokią staigmeną ar vaikams.
Tai gyva būtybė, kaip ir žmogus, todėl reikia jausti atsakomybę ir būti pasiruošus ją prisiimti. Skaudu girdėti ir matyti, kiek augintinių žmonės tiesiog išmeta, ar geriausiu atveju nuveža į globos namus, parduoda“, – portalui LRT.lt sako verslininkė bei tinklaraštininkė L. Rimgailė.
Ji juokauja, kad Simba labiau primena katiną, nes yra labai miela, draugiška ir mėgsta kompaniją. O ir laiką ji mieliau leidžia namuose. „Kas rytą kartu pusryčiaujame. Simba paėda, palaka vandens, o tuomet įsitaiso šalia, kol aš gurkšnoju rytinę kavą“, – šypsosi Liucina.
Žinoma, kartais reikia būti atsargiems ir nepalikti kokio nors daikto, kurį Simba galėtų nusičiupti. Kažkada, kai dar Tadas gyveno Klaipėdoje ir šoko „Žuvėdroje“, Simba, kaip tikra dama, įsigudrino patikrinti krepšį su komandos šokėjų kosmetika. Tąkart Tadui teko nemažai pavargti, kol kosmetiką nuvalė nuo baltapūkės kailio.
Dainininkė ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėja Liepa Norkevičienė su vyru Evaldu savo šikoku veislės šunį Riku parsivežė net iš Olandijos, nes Europoje tėra kelios vietos, kur šios veislės šuniukai veisiami.
„Su augintiniu atkeliauja ir atsakomybė. Jam reikia ir rūpesčio, ir dėmesio, ir laiko. Mudu su vyru planuodami savo dienotvarkes atsižvelgiame ir į šuns poreikius, kad jis visuomet būtų pavedžiotas ir sotus. Stengiamės, kad nebūtų labai ilgo laiko tarpo, kuomet jis namuose vienas, puikiai žinome, kad jam tai nepatinka ir jis liūdi.
Jis mūsų šeimos narys, tad laiko jam stengiamės skirti beveik tiek, kiek su vyru skiriame vienas kitam“, – portalui LRT.lt pasakoja ji.
Ji džiaugiasi, kad mieste vis daugiau vietų, kur galima lankytis su augintiniu. Jei tik kavinė įsileidžia keturkojį, žinoma atlikėja mielai jį vedasi drauge. „Ypač šiltuoju metu, kai norisi daugiau laiko praleisti mieste.
Aš džiaugiuosi, kad mūsų visuomenė darosi gyvūnams draugiškesnė. Šunys nėra priešai – nereikia jų bijoti. Jei šeimininkas yra atsakingas, jo augintinis elgsis prideramai, netrukdys aplinkiniams. Nereikia manyti, kad esame pasaulio valdovai, pasaulis priklauso ne tik žmonėms, turime gyventi santarvėje su kitais pasaulio gyventojais“, – pasakoja Liepa.
Prieš porą metų anglų spanielę Bitę atlikėjas Vaidas Baumila gavo gimtadienio proga. Jis sako, kad apie tokią dovaną svajojo, tačiau kartu tai buvo nemenka staigmena.
„Tikriausiai dažnas pasakytų, kad prisiimti tokią didelę ir ilgalaikę atsakomybę niekada nebūna palankaus laiko. Tačiau, kai šuo atsiranda, išmoksti būti už jį atsakingas“, – portalui LRT.lt sako žinomas atlikėjas.
Jis prisipažįsta, kad iš pradžių nebuvo labai lengva – viena pasilikusi Bitė liūdėdavo, negalėdavo užmigti jei Vaido nebūdavo šalia. „Kaip su mažu vaiku, – juokėsi jis. – Dabar bitė jau labai savarankiška ir šunybių nepridaro.“
Spanielė kartu su šeimininkus keliaudavo į šunų mokyklą, kur mokėsi paklusnumo, tad garsus atlikėjas džiaugiasi, kad augintinę gali pasiimti į kavinę, nusivesti pas draugus ar netgi pasiimti į darbus.
„Žinoma, reikėjo pasistengti, kad ji priprastų ir suprastų, kaip elgtis viešose vietose, kad atbėgtų pakviesta, kad pati patogiai jaustųsi leisdama laiką mieste“, – pastebi V. Baumila.
Šaltinis: http://www.lrt.lt