Lapkričio 19 d. – pasaulinė smurto prieš vaikus prevencijos diena, kitaip vadinama Geltonojo kaspino diena. Minint pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną, labai svarbu atminti, kad smurto atvejų nutylėti negalima ir būtina imtis visų imanomų priemonių, kad vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir orūs.
Kas yra smurtas ir kaip jį atpažinti?
Smurtas prieš vaikus yra tada, kai žmogus pažeidžia vaiko teises ir savo veiksmais ar žodžiais sukelia vaikui fizinį ar dvasinį skausmą, žaloja jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.
Ką daryti patyrus smurtą?
Kai pagalbos reikia čia ir dabar – kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurtautojas yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti. Todėl asmenims, galintiems tapti smurto artimoje aplinkoje aukomis, rekomenduojama iš anksto susikurti SMS pranešimo šabloną su galimu pagalbos prašymo turiniu.
Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60 000 ir bus suteikta informacija apie konkrečios gyvenamosios vietos specializuotos pagalbos centrų kontaktus.
Specializuotą pagalbą Raseinių rajone teikia Raseinių krizių centras (tel. 8 428 52 177, el. p. info@kriziucentras.eu).
Asmenims, patyrusiems smurtą, suteikiamos psichologinės, teisinės ir kitos kompleksinės paslaugos.
Ką daryti, jei vaikas jums papasakojo, kad jis yra skriaudžiamas?
- Būkite atvira(s) ir supratinga(s). Išlikite ramus. Jei jūs sureaguosite labai emocionaliai – išsigąsite ar supyksite, vaikas nustos pasakoti. Patikinkite vaiką, kad jis gerai padarė papasakodamas jums.
- Nesistenkite atlikti tyrimo ir apklausos. Palikite šį darbą profesionalams, jie išsiaiškins kas, kur ir kada atsitiko. Išklausykite vaiką tiek, kiek vaikas jums gali ir nori tuo metu papasakoti. Dažnai tai yra sena paslaptis, kurią jis saugojo dienas, mėnesius ar net metus. Raskite ramią vietą šnekėtis. Paskatinkite vaiką išreikšti jausmus, bet netardykite jo.
- Supraskite, kad vaikas išgyvena jausmų sumaištį. Dažnai smurtautojas yra artimas vaikui žmogus, šeimos narys, ir net jeigu vaikas turi stiprių negatyvių jausmų, jis taip pat myli tą žmogų ir bijo jį įskaudinti.
- Tikėkite vaiku. Neišreikškite abejonės vaiko pasakojimu, neneikite to, ką išgirdote, kad ir kaip sunku būtų tuo patikėti. Vaikai retai sukuria istorijas apie smurtą, ypač seksualinę prievartą. Jie linkę saugoti paslaptį ilgą laiką, nes jiems buvo grasinama ar kartojama, kad tai yra jų pačių kaltė. Patikinkite vaiką, kad tai, kas atsitiko, nėra jo kaltė.
- Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės. Įtarimas apie galimai patirtą smurtą yra pakankama priežastis pranešti apie tai Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Pasakykite, kad jums reikės pasikalbėti su teta ar dėde, kuri jau yra padėjusi kitiems tokiems, kaip jis, vaikams. Patikinkite, kad nieko nesakysite tėvams, jei galimas smurtautojas yra šeimos narys.
- Jei vaikas jums papasakoja apie patirtą smurtą (pvz., seksualinį smurtą) iš karto po įvykio, neprauskite vaiko ir neskubėkite pakeisti rūbų – tai gali būti svarbūs įkalčiai.
- Nepasakokite kitiems žmonėms, kuriems to žinoti nebūtina. Gerbkite vaiko privatumą.
- Jei vaikas pasirinko jus savo patikėtiniu, tai būkite kartu, kai jis tai turės papasakoti kitiems žmonėms, palaikykite, padėkite jam saugiau jaustis.
Visų rūšių prievarta prieš vaiką paveikia kiekvieną vaiko vystymosi aspektą. Smurtas sutrikdo vaiko fizinę sveikatą, intelektualinį vystymąsi, jo psichologinį funkcionavimą, socialinius įgūdžius ir gebėjimus. Vaikai patys retai kada pasakoja apie patirtą skriaudą, dažnai jie net nežino ir nesupranta, kad toks suaugusių elgesys yra netinkamas, jaučiasi kalti patys, yra įbauginti, gėdijasi, nežino, kam ir kokiais žodžiais galėtų papasakoti, bijo, kad niekas nepatikės.
Svarbu žinoti, kaip atpažinti prievartą patyrusius vaikus, žinoti smurto rūšis ir pasekmes vaiko vystymuisi, galėti suteikti būtiną pagalbą.
Daugiau informacijos:
http://www.vaikystebesmurto.lt/