„Laikykit vagį!“

Tikiuosi, Raseinių rajono tarybos nariui Vidmantui Karabinui teko girdėti, kaip pokario metais elgdavosi kišenvagiai. Kada juos pamatydavo darant gėdingą nusikaltimą, jie imdavo bėgti šaukdami – „Laikykit vagį!” Panašu, kad būtent tokios taktikos nesibodi laikytis ir V. Karabinas.

Kas jį privertė taip elgtis? Pasvarstykime. „Laikykit vagį!” V.Karabinas pradėjo šaukti tada, kai buvo paviešinti su juo susijusios statybų bendrovės “Brosta” laimėti konkursai, kuriuos skelbė Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Atkreipiau dėmesį ir viešai pasidalinau abejonėmis, kad laimėtų darbų kainos gali būti per didelės. Tikėjausi argumentuotų, kainų dydį paaiškinančių atsakymų, tačiau pamačiau bandymus bėgti nuo atsakomybės ir tuščiai politikuoti. Išgirdau priekaištus, kad S.Vaičius V.Karabiną kritikuoja todėl, kad atseit gerai sutaria su Savivaldybės administracijos direktoriumi Remigijumi Aču.

Pažiūrėkime, kaip yra iš tikrųjų. Kai kuriais klausimai su R.Aču sutariame. Kalbant konkrečiai, pritariu R.Ačo pozicijai, kad reikia užbaigti Kryžkalnyje pradėtą statyti garbiajam monsinjorui Alfonsui Svarinskui atminti skirtą koplyčią ir memorialą žuvusiems Kęstučio apygardos partizanams. Mano ir R.Ačo pozicijos sutampa ir dėl taip vadinamojo kryžių kelio projekto. Manau, projektą būtina energingai įgyvendinti, nes jis turėtų išryškinti Šiluvos išskirtinumą ir tapti svarbia dalimi tarptautinio piligrimų kelių tinklo, galinčio į mūsų rajoną pritraukti piligrimus iš viso pasaulio.

Kaip matote, neturiu ko slėpti – pasakiau, kur mano ir R.Ačo pozicijos sutampa. Čia sutapimai ir baigiasi. Noriu pabrėžti: ne tik ne visada pritariu R.Ačo sumanymams, bet ir juos atvirai kritikuoju.

Ne viename Tarybos posėdyje esu sakęs, kad jo siūlomi tarybos sprendimo projektai yra ne tik nenaudingi rajono gyventojams ,bet, mano nuomone, ir žalingi. Už nepriimtinus tarybos sprendimo projektus ne tik pats nebalsuoju, bet raginu ir kitus tarybos narius nepritarti.

Vienas iš tokių projektų, kurio raginau nepalaikyti, buvo R.Ačo sumanymas steigti Viduklės seniūnijoje Pramonės parką. V.Karabinas balsavo už.

Ar jums dabar dėl to ne gėda, V.Karabinai? Remiantis jūsų logika, dabar galiu jus vadinti R.Ačo žmogumi. Ir ne tik dėl to projekto.

Jūs, V.Karabinai, pritarėte ir abejotinam sprendimo projektui, kada buvo svarstomas  muzikos mokyklai priklausiusio pastato (Vytauto Didžiojo Nr.17) remonto  dalinis finansavimas, neturint aiškios vizijos, iš kur bus skiriamos likusios lėšos ir kiek tai kainuos rajono biudžetui.

Bet tuo viskas nesibaigė. Kada buvo svarstomas šio projekto antros dalies finansavimo paketas, nepritarėte net ir jūs. Ta proga net išrėžėte ugningą kalbą apie švaistomas savivaldybės biudžeto lėšas. Neslėpsiu – ta kalba man patiko, visiškai pritariau jos teiginiams. Bet po to, kas įvyko toliau, aš nebežinau, ką apie jus galvoti ir ko iš jūsų tikėtis.

Kažkokiu stebuklingu akrobatiniu būdu atsitiko taip, kad antrosios dalies projekto įgyvendinimą laimėjo… „Brosta“. Ir suma už numatytus darbus sumažėjo tik vienu šimtu eurų. Na, ir pėdų mėtymas!

Tokie neįtikėtini vinguriavimai, mano pastebėjimais, leidžia taip sutvarkyti reikalus, kad net tuomet, kai „Brosta“ nelaimi kokio nors konkurso, jo nugalėtoju tampa Jums draugiška įmonė iš Kauno.

Ar ne panašiai atsitiko ir su Raudono Kryžiaus pastato remontu? Medinio namuko remontui buvo sunaudota tiek lėšų, už kurias tuometinėmis kainomis buvo galima pastatyti beveik du tokius namus. Šio projekto Jūs kratotės kaip košmaro. Tiesa ta, kad  laimėtojas buvo vienas, o darbus vykdė „Brosta“.

Analogišką scenarijų, deja, matėme ir prasidėjus Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos katilinės pertvarkos darbams, kai skysto kuro katilai buvo keičiami  biokuro įranga. Laimėtojas vėl buvo Kauno įmonė, tačiau tos įmonės atstovų gimnazijoje nematė nei gimnazijos administracija, nei savivaldybės tarnautojai, kuruojantys šį projektą. Nors konkursą laimėjo ne „Brosta“, tačiau ir čia išryškėjo stebėtinai ilgos ir imlios jos rankos: paaiškėjo, kad darbus gimnazijoje vykdė iš „Brostos“ išnuomoti darbininkai, o jiems vadovavo vienas V.Karabino sūnų. Deja, darbai buvo atlikti nevykusiai: vėlavo beveik pusantrų metų, todėl ilgiau nei buvo numatyta sutartyje mokyklą teko šildyti skystu kuru ir dėl to buvo patirti didžiuliai nuostoliai.

Noriu pateikti dar vieną dėmesio vertą istoriją. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi dirbant V. Karabino bendrapartiečiui, buvo paskelbtas konkursas Ariogalos miesto buvusios poliklinikos pastato griovimo darbams vykdyti. Mano žiniomis, tuometinis administracijos direktorius kreipėsi į vieną Raseinių rajono įmonę, kad ji apskaičiuotų kainą, už kurią pajėgtų nugriauti pastatą. Pateikus sąmatą, kad darbai kainuos 16000 eurų, įmonė į konkursą nebuvo pakviesta. Konkursą laimėjo “Brosta“, o jos atlikti darbai kainavo daugiau nei 27000 eurų. Tokių „stebuklų“, deja, galiu išvardinti ne vieną.

Manau, skaitytojams reikėtų paaiškinti, kas yra  UAB “Brosta“ steigėjai ir kaip ji susijusi su tarybos nariu V. Karabinu. Mano turimais duomenimis šią įmonę įkūrė du tarybos nario sūnūs. Nieko smerktino čia nėra. Priešingai – reikia tik pagirti du jaunus vyrus, kad nepasisekus vienam verslui, nenuleido rankų ir ėmėsi kito. Ir, kaip matome, sėkmė jiems dažnai šypsosi. Bet iš kieno padangės ta sėkmė nusileido? Ar tai dviejų jaunų vyrų nuopelnas? Ar ne tik jų? Į tokius klausimus būtina atsakyti.

Nenoriu būti teisėjas, tačiau visada atvirai kalbėsiu apie tai, kas kelia abejonių: apie galimus neskaidrius susitarimus, apie biudžeto švaistymą, apie bandymus tuščiais žodžiais pridengti realybę. Tai mano pareiga prieš rinkėjus. Neketinu tylėti, matydamas žmonių nerimą ir nusivylimą keliančias tendencijas. Tai ne tik mano, bet ir mano kolegos konservatorių partijoje Andriaus Bautronio nuostata. Manau, tokiai mūsų pozicijai pritaria rinkėjai, norintys, kad Raseinių rajono Savivaldybė taptų ne interesų grupių, bet plačiosios visuomenės lūkesčių gynėja.

Raseinių rajono tarybos narys Sigitas Vaičius