Paskutinį kovo sekmadienį laikas atsukamas viena valanda į priekį ir įvedamas vasaros laikas. Nors laikas yra keičiamas kelis kartus per metus dėl ekonominių priežasčių, tačiau nemažai šalies gyventojų kiekvienais piktinasi dėl šios prievolės. Jiems antrina ir medikai, teigiantys, kad laiko kaitaliojimas iš tiesų gali pabloginti žmogaus sveikatą.
7 faktai, kaip laiko sukimas į priekį veikia sveikatą:
Kovo pabaigoje – balandžio mėnesį sumažėja sėkmingo apvaisinimo in vitro(pagalbinio apvaisinimo būdas) tikimybė.Kelias savaites po laiko persukimo moterims, kurios jau buvo patyrusios persileidimą ir dalyvauja dirbtinio apvaisinimo programoje, gali sumažėti sėkmingo pastojimo tikimybė. „Chronobiology International“ publikavo tyrimą, kad persileidimo atvejai buvo dažnesni moterims, kurios buvo dirbtinai apvaisintos per 21 dienų laikotarpį nuo laiko pasukimo valanda į priekį. Tačiau tyrėjai nepastebėjo, kad tai turėtų įtakos apvaisinimui, įvedus žiemos laiką.
Pavasarį į priekį viena valanda atsukus laikrodžio rodykles, padaugėja širdies priepuolių. 2014 metų tyrimas leidinyje „Open Heart“ nustatė 25 % širdies priepuolių pagausėjimą nuo pirmadienio, kai įvedamas vasaros laikas. Per savaitę širdies priepuolių statistika lieka panaši kaip ir kitomis savaitėmis, rizika padidėja tik pirmosiomis dienomis.
Fiksuojama daugiau insulto atvejų, įvedus ir atšaukus pavasario laiką. Preliminarūs Amerikos neurologijos akademijos 2016 metų tyrimai skelbia, kad insulto rizika Suomijoje išauga 8 % pirmosiomis dienomis, įvedus vasaros ar žiemos laiką, palyginus su keliomis savaitėmis prieš laiko pasukimą.
Kamuoja nuovargis, sumažėja darbuotojų produktyvumas. Dėl miego trūkumo gali ne tik kilti sveikatos problemų, bet ir atsirasti nuovargis bei sumažėti darbingumas. „Google“ duomenimis žmonės pirmadienį daugiau laiko praleidžia ieškodami pramoginių temų internete (klausytis muzikos, žiūrėti vaizdo įrašus, televizijos laidas) negu rimtai dirbdami. Nepakankamai išsimiegoję darbuotojai yra linkę simuliuoti, naudotis internetu asmeninėmis reikmėms ir apsimesti dirbantys.
Ypač paaugliai jaučiasi pervargę. Mokyklinio amžiau vaikai jautriausiai iš visų reaguoja į laiko pokyčius. Jiems sunkiausia sureguliuoti biologinius laikrodžius ir kompensuoti miego trūkumą. 2015 metų tyrimas leidinyje „Journal of Clinical Sleep Medicine“ parodė, kad paaugliai, įvedus vasaros laiką, jautė didesnį nei paprastai mieguistumą, jų reakcija buvo lėtesnė ir sukaupti dėmesį buvo sunkiau negu kitomis dienomis.
Gali suaktyvėti klasteriniai galvos skausmai. Žmonėms, kuriuos vargina klasteriniai galvos skausmai – retas, bet labai skausmingas sutrikimas, priepuoliai dažnai kyla, keičiantis sezonams, ypač kai padaugėja šilumos ir šviesos. Kai kuriems savijauta pablogėja, įvedus vasaros laiką ir per vasaros bei žiemos saulėgrįžas (kada yra ilgiausios ir trumpiausios dienos metuose).
Depresija dažniausiai diagnozuojama rudenį. Rudenį, praradus vieną valandą, gali pablogėti asmens psichinė būklė, skelbiama 2016 metų tyrime žurnale „Epidemiology“. Šiuo metu depresija suaktyvėja labiau nei kitu laiku. Laiko sukimas gali turėti įtakos nuotaikai ir depresijos atsiradimui, ypač žmonėms, kuriuos vargina sezoninis afektinis susirgimas. Todėl šiems žmonėms rekomenduojama daugiau laiko praleisti lauke šviesiuoju paros metu ar bent išeiti trumpam pasivaikščioti per pietų pertrauką.