Įdomybių Lietuvoje netrūksta. Stebi ir neatsistebi, kaip toli gali siekti žmogaus vaizduotė, kai kalbama apie ypač jautrius ir svarbius dalykus. Šiuo požiūriu daugiausiai nuostabos kelianti tema – vaiko teisių apsaugos sistemos reforma. Kai viena pusė gąsdinasi norvegiškais pedofilais, kita rėkia, kad tėvai gulsis po traukiniu, kad tik galėtų mušti vaikus. Fantazijos lyderė šioje košmariškų vaizdinių kovoje neabejotinai yra Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Šių metų pradžioje Seimo narys Ramūnas Karbauskis registravo vaikų paėmimą iš šeimos griežtinančias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) pataisas (toliau – Pataisos). Kurį laiką šį įvykį gaubė temai nebūdinga tyla. Reformos iniciatoriams teko pasukti galvą, kad sukurtų naujas baisybes, kurios gresia priėmus siūlomus VTAPĮ keitimus.
Šį kartą nebuvo taip lengva, nes smurto sąvokos Pataisose iš esmės neliečiamos – netiko daug kartų kartotos klišės apie Lietuvos visuomenę kankinantį troškimą mušti vaikus. Bet D.Šakalienei vaizduotės nepritrūko. Deja, prasčiau sekasi su teisės normų suvokimu.
Štai kaip kūrybingai Seimo narė kalba apie Pataisų nuostatas, apsunkinančias vaiko paėmimą iš šeimos, ir šią funkciją atliekančių specialistų nekompetenciją: „Įsivaizduokite, jei turime nekvalifikuotą chirurgą ir vietoje to, kad būtų priimtas naujas specialistas ar pakelta esamo kvalifikacija, tiesiog priimamas draudimas operuoti, jei ligonio gyvybei nėra realaus ir tiesioginio pavojaus. Tada pacientas su apendiksu turėtų laukti, kol šis supūliuos arba trūks – ir tada vis tiek tas pats nekvalifikuotas chirurgas turės operuoti, tik kur kas sunkesnėmis sąlygomis.“