Kovo 4-ąją Lietuvoje minima kovarnių diena – sena šventė pavasariui pašlovinti

Prieš kiek daugiau nei savaitę, vasario 24-ąją, Lietuvoje buvo minima kito paukštelio – vieversio diena, o šiandien kalendoriuje ne tik Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena, bet ir Kovarnių diena.
Tai yra sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šią dieną, tikima, kad į šalį sugrįžta kovarniai, kovai.
Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
 
Kovai Lietuvoje paplitę visur. Retesni miškinguose rajonuose. Tai vieni iš dažniausių varninių paukščių. Peri artimoje žmogaus gyvenamojoje aplinkoje.
Panašaus dydžio kaip pilkoji varna. Apdaras vienodai juodas su nesunkiai pastebimu violetiniu metališku blizgesiu. Tai itin sumanūs, protingi paukščiai, kurie geba naudotis įrankiais, savo tikslams pasiekti. 
Remiantis Lietuvos Ornitologų draugija, lizdų kolonijose būna iki kelių šimtų ir tik labai retai – daugiau nei tūkstantis. Žiemojimo metu su kitais varniniais paukščiais – varnomis ir kuosomis – sudaro mišrius būrius.
Naikinti kovų lizdus yra ne tik neetiška, bet ir tai draudžia mūsų šalies bei Europos teisės aktai.
Tai vieni naudingiausių žemės ūkiui paukščių, rašo Kovai sunaikina daug kenkėjų (grambuolių lervų, smulkių graužikų ir kt.). Tai vieni naudingiausių žemės ūkiui paukščių.