Šiandien Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl galimos korupcijos Raseinių rajono savivaldybėje organizuojant ir vykdant kai kuriuos viešuosius pirkimus. Kaltais pripažinti šeši Raseinių miesto ir rajono gyventojai: du dabar jau buvę šios savivaldybės administracijos darbuotojai ir keturi privačių bendrovių vadovai.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nusikaltimai yra įrodyti liudytojų, bei iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, specialistų pateiktomis išvadomis, kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga. Teismas pabrėžė, jog kaltinamųjų V. B., R. V., R. Z., A. L., R. R., S. B. vykdyti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti korupcinio pobūdžio nusikaltimai, priskiriami nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Kaip pabrėžė teismas, įvertinus tai, kad dabar jau buvęs Raseinių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas V. B., ir tos pačios savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus dabar jau buvęs vyriausiasis specialistas R. R. nusikalstamas veikas padarė atlikdami savo darbines funkcijas, būdami valstybės tarnautojai ir tokia jų veika yra nesuderinama su pareigų ėjimu, todėl jiems skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas. Kaltinamųjų R. Z. ir R. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe. Teismo įsitikinimu, ši poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismas už padarytas nusikalstamas veikas – kyšio priėmimą, turto pasisavinimą, piktnaudžiavimą – kaltinamąjį V. B. pripažino kaltu ir paskyrė jam bausmę – 35 000 eurų baudą, baudžiamojo poveikio priemonę – atimti nuteistajam teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 metus. Teismas nusprendė konfiskuoti nuteistojo nešiojamąjį kompiuterį, išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7234 eurus, Raseinių rajono savivaldybei iš V. B. priteisti 1056 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai ir 847 eurus patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kaltinamajam R. R. už kyšininkavimą teismas paskyrė 17 500 eurų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – atimti nuteistajam teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 metus. Teismas nusprendė iš R. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2723 eurus. Kaltinamiesiems S. B., R. V. ir R. Z. už papirkimą teismas paskyrė 17 500 eurų baudas kiekvienam, kaltinamajam A. L. už papirkimą teismas paskyrė 10 000 eurų baudą.
Nuteistuosius V. B., R. V., R. Z., A. L. R. R. ir S. B. teismas įpareigojo paskirtas baudas sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dokumentą, patvirtinantį, kad bauda sumokėta, pateikti teismui, priešingu atveju bauda bus išieškoma priverstinai.
Nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2018 metais – kai kurioms Raseinių rajono savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms buvo sudaromos išskirtinės sąlygos ir palankumas tuos pirkimus laimėti. Būdami atsakingi už įvairias savivaldybės vykdomas viešųjų pirkimų procedūras, buvę Raseinių rajono savivaldybės tarnautojai neužtikrino procedūrų skaidrumo, kad ūkio subjektai galėtų sąžiningai varžytis konkurse. Už išskirtines sąlygas įmonių atstovai savivaldybės tarnautojams atsilygino įvairiais kyšiais: vienam pateiktos kaip kyšis statybinės medžiagos daugiau kaip už 6000 eurų, kitam – privačiame sklype sumontuota tvora, kurios vertė daugiau kaip 2700 eurų, ir pan. Kaltinamieji savo kaltės nepripažino.
Teismo posėdžiuose apklausti kaltinamieji, liudytojai, specialistai. Teismui parodymus davė ir STT tyrėjas, kuris per ikiteisminį tyrimą apklausė tada įtariamąjį R. V. Tyrėją nustebino proceso dalyvių klausimas, ar jis per apklausas galėjęs įtariamajam daryti spaudimą? Pareigūnas teigė, kad apklausa visada vykdoma pagal nustatytas tvarką, taisykles. Tyrėjas tvirtino, jog nematantis jokios prasmės įtariamajam daryti spaudimą, jam grasinti. Liudytojas pabrėžė, jog apklausiant R. V. dalyvavo jo gynėja. Pareigūnas teismui patikslino, jog šioje byloje ne jis buvo pagrindinis tyrėjas, jis buvęs tik pasitelktas į pagalbą dėl didelės darbo apimties. STT pareigūnas pabrėžė, kad įtariamasis R. V. buvo apklausiamas pagal turimus dokumentus, įrašus. Tyrėjas akcentavo, jog per pietų pertrauką jokios apklausos, jokie slapti įrašai neatliekami. Anot jo, neretai su įtariamaisiais tenka pietauti kartu, taip atsitikę ir apklausiant R. V. Tyrėjo teigimu, jam tekę asmeniškai pasirūpinti, kad įtariamasis būtų pamaitintas. Tiesiog, pasidalijo ir savo atsineštais sumuštiniai. Toks faktas labai nustebino kaltinamųjų gynėjus, jie pareigūno klausė, gal tai numatyta tarnybos statute? Tyrėjas į diskusijas nesigilino ir visą tai pavadino elementariu žmogiškumu. STT tyrėjui savo klausimų pateikė ir kaltinamasis R. V. Teismui teko daryti pastabas, kad kaltinamasis formuluotų konkrečius ir tikslius klausimus. Tyrėjas kaltinamojo teiginius pavadino absurdiškais.
Savo parodymus davė privačių bendrovių vadovai R. V. ir R. Z. Kaltinamasis R. V. teismui pareiškė, kad nusikalstamų veikų, kurios jam inkriminuojamos šioje byloje, nepadarė ir kaltės savo nepripažįsta. R. V. teismą tikino, kad dėl minimų viešųjų pirkimų Raseinių rajono savivaldybėje jokių susitarimų nedaręs. Valstybės kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras kaltinamajam priminė apie slapta darytus garso ir vaizdo įrašus, kuriuose R. V. užfiksuotas susitikimuose kartu su Raseinių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus dabar jau buvusiu vedėju V. B., vienos bendrovės vadovu R. Z. Kaltinamasis pokalbių turinio detalių neprisiminė, teigė, jog galėjo būti aptariami techniniai dalykai. R. V. pareiškė, jog apklausos protokolą pasirašė tiesiog spaudžiamas tyrėjo, nes buvo pavargęs ir norėjo kuo greičiau išeiti į laisvę. Kaltinamasis patikslino, jog apklausoje dalyvavusi ir advokatė, tačiau ji jam niekuo nepadėjusi. R. V. sakė, jog vienu metu pats net nesuprato, kuris jo klausinėja, o kuris jį gina. Pasak kaltinamojo, vienu metu jam atrodę, jog esąs šantažuojamas. Prokuroras kaltinamojo klausė, ar šis yra susipažinęs su byla, R. V. patvirtino, kad tekę skaityti. Kaltinamajam buvo priminta ir apie slapta įrašytą pokalbį, kuriame dalyvavusiems savivaldybės atstovui R. V., bendrovės vadovui R. Z. kaltinamasis R. V. primena, kad šie pasidėtų savo mobiliojo ryšio telefonus. Bylą vedantis teisėjas kaltinamojo klausė, kam toks priminimas? R. V. atsakė, jog laikyti telefoną kišenėje tiesiog nepatogu. Teismas perskaitė R. V. parodymus, kuriuos kaltinamasis davė per ikiteisminį tyrimą. R. V. pakartojo, jog apklausos protokolą pasirašęs spaudžiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjo. R. V. patikslino, jog per apklausą vienu metu advokato iš viso nebuvę.
Valstybinis kaltintojas savo baigiamojoje kalboje teigė, jog byloje surinktais duomenimis yra įrodyta, kad visi kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir šios veikos kvalifikuotos teisingai. Jis pabrėžė, jog nurodyti kaltinamųjų veiksmai yra uždrausti įstatymo, o už jų padarymą baudžiama Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, anot prokuroro, nenustatyta. Jis pabrėžė, jog visi kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą – būdami neteisti. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, anot valstybės kaltintojo, būtent baudos skyrimas visiems kaltinamiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas, būtų teisinga ir adekvati priemonė baudžiant ir atgrasant nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje. Anot jo, priklausomai nuo kiekvieno iš kaltinamųjų padarytų veikų konkrečių aplinkybių, bausmės turi būti individualizuojamos, o baudų dydžiai turi būti parenkami didesni už minimalius.
Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamųjų pareigų svarbą bei padarytų nusikalstamų veikų kilusių žalingų pasekmių, valstybės įstaigos reputacijos dydį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, iniciatyvą darant nusikalstamas veikas, bendrininkavimo formą, kaltininkų asmenybes, jų turtinę padėtį ir galimybes sumokėti jiems paskirtas baudas, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, prokuroras teismo prašė: V. B. pripažinti kaltu dėl jo žinioje buvusio turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, kyšio priėmimo iš R. V., R. Z., G. A., A. L. ir paskirti jam subendrintą galutinę bausmę – 700 MGL (35000 eurų) dydžio baudą, konfiskuoti iš nuteistojo už pasisavintas Raseinių rajono savivaldybės lėšas įgytą nešiojamąjį kompiuterį, nusikalstamu būdu įgyto turto – kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą – 7234 eurus. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė eidamas atsakingas pareigas valstybės tarnyboje, prokuroro prašymu, nuteistajam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 metus; už valstybės tarnautojo V. B. papirkimą prokuroras teismo prašė R. V. pripažinti kaltu ir paskirti jam bausmę – 400 MGL (20000 eurų) dydžio baudą; kaltinamąjį R. Z. prokuroras prašė pripažinti kaltu už V. B papirkimą ir paskirti jam bausmę – 400 MGL (20000 eurų) dydžio baudą; už valstybės tarnautojo V. B. papirkimą kaltinamąjį A. L. prokuroras teismo prašė pripažinti kaltu ir paskirti bausmę – 200 MGL (10000 eurų) dydžio baudą; už kyšio priėmimą iš S. B. kaltinamąjį R. R. prokuroras prašė pripažinti kaltu ir paskirti jam bausmę – 450 MGL (22500 eurų) dydžio baudą, konfiskuoti iš nuteistojo nusikalstamu būdu gauto turto – kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2723 eurus, paskirti baudžiamojo poveikio taikymo priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 metus; už valstybės tarnautojo R. R. papirkimą kaltinamąjį S. B. prokuroras prašė pripažinti kaltu ir paskirti jam bausmę – 350 MGL (17500 eurų) dydžio baudą. Byloje kaltinamajam V. B. pareikštą Raseinių rajono savivaldybės administracijos 1056 eurų civilinį ieškinį prokuroras teismo prašė tenkinti.
Tardamas savo paskutinį žodį dabar jau buvęs Raseinių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas V. B. sakė, kad jokio kyšio nepriėmęs, pabrėžė, jog tuo metu, kai buvusi pasirašyta savivaldybės viešųjų pirkimų sutartis, savivaldybėje jis jau net nebedirbęs. Kaltinamasis teigė tikįs, kad teismas priims teisingą sprendimą ir jį išteisins.
Kaltinamasis R. V. negailėjo priekaištų ikiteisminiam tyrimui, jis sakė, kad tame procese advokatai dalyvavę tik kaip tyrėjo padėjėjai, jo žodžiais, apklausos protokolą pasirašęs dėl advokatės pasyvumo, teigė, kad jo parašas buvęs išgautas brutaliai. R. V. sakė, jog dirbdamas bendrovėje samdomu vadovu negalėjęs net turėti jokio tikslo papirkinėti valdininką – iš to jokios naudos. Kaltinamasis patikslino, kad neturėjo nei lėšų, nei galimybių duoti kyšį V. B., kaltinamojo žodžiais, pavedimai buvo atliekami ir be jo nurodymų. Teigė tikįs, jog teismas jį išteisins. Kaltinamasis R. Z. teismui padėkojo, kad šis, jo žodžiais, tiek vargo, dalyvavo. Jis pabrėžė, jog per visą teismo procesą taip ir neišgirdęs argumentų, kad būtų kam nors siūlęs kyšį, anot jo, įmonė laimėjo konkursą be palankumo. Prašė teismo jį išteisinti. Savo trumpoje kalboje kaltinamasis A. L. pasakė, jog nėra davęs jokio kyšio, prašė teismo jį išteisinti. Kaltinamasis R. R. teigė nepadaręs jokių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pabrėžė, kad visų viešųjų pirkimų biudžetai esantys atviri, reikiamos informacijos galima rasti internete. Teismo prašė atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybėje jis dirbęs viso labo vyr. specialistu, stebėjosi, kad kaltintojai jo pareigybę taip sureikšmina. Jo teigimu, tvorą gavęs ne kaip kyšį, o ją nusipirkęs už savo asmenines lėšas ir atsiskaitęs dalimis. R. R. stebėjosi, kad valstybinis kaltintojas teismo prašo skirti jam net 22500 eurų dydžio baidą. Kaltinamojo teigimu, šeima turi finansinių įsipareigojimų – paskolą būstui, visas procesas atsiliepė ir artimųjų sveikatai. R. R. teismo atsiprašė už emocijas, prašė jį išteisinti. Kaltinamasis S. B. sakė, kad R. R. jokio kyšio nedavęs ir niekaip nesusijęs su viešaisiais pirkimais – tai buvęs elementarus civilinis sandoris. Teismo prašė jį išteisinti.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.