Koronaviruso grimasos: dėl kovos su pandemija aplinką teršia krūvos šiukšlių

Vienkartinės apsauginės kaukės, pirštinės, dezinfekcinio skysčio buteliukai ir kitos priemonės, saugančios mus nuo COVID-19 plitimo, galiausiai atsiduria mūsų gatvėse, jūrose ar laukinėje gamtoje.

Po daugiau nei mėnesio karantine įprastai tiesiog sausakimšos Graikijos Kalamatos miesto, į pietvakarius nuo Atėnų, gatvės šiuo metu yra visiškai tuščios.

Kaip ir likusioje Graikijos dalyje, šio pakrantės miesto gyventojams išeiti iš namų leidžiama tik esant būtinybei, taip pat trumpai mankštai ar maisto prekių apsipirkimui.

Tačiau tai netrukdo infekcijos besisaugantiems žmonėms parkus, šaligatvius ir kelius nukloti bet kur numestomis pirštinėmis, vienkartinėmis servetėlėmis ir dezinfekcinio skysčio buteliais.

Visgi, ši problema tikrai neapsiriboja vien tik nedideliu Graikijos miestu. Panašios šiukšlės problemas kelia ir tokiems metropoliams, kaip Niujorkas ar Londonas bei kitiems pasaulio miestams, rašo Deutsche Welle. 

Ši problema jau palietė ir negyvenamą Soko salyną. Už kelių jūrmylių nuo Honkongo, Gary Strokes iš aplinkosauginės grupės „OceanAsia“, trijų savo apsilankymų salyno paplūdimiuose metu aptiko apie 100 į krantą išplautų kaukių.

„Niekada anksčiau tokiose atokiose vietovėse nerasdavome tiek daug kaukių,“ – sakė Stokes, kuris įtaria, kad kaukės čia atplaukė iš netoliese esančios Kinijos arba Honkongo.

Pirštinės, kaukės ir kitos asmens apsaugos priemonės yra būtinos kovojantiems su pandemija, tačiau taip pat yra plačiai naudojamos ir eilinių visuomenės narių. Vis dėlto, ne visuomet šios priemonės yra tinkamai išmetamos ir aplinkosaugininkai baiminamasi neigiamo to poveikio laukinei gamtai ir besitęsiančiai kovai su plastiko tarša.

„Jei jos numetamos gatvėse, tuomet palijus pirštinės ir kaukės galiausiai atsiduria jūrose,“ – sakė Anastasia Miliou, jūrų biologė ir Graikijoje įsikūrusio Jūrų apsaugos instituto „Archipelagos“ tyrimų direktorė.

Net ir Honkonge, kuriame šiukšlinimas yra retas reiškinys egzistuoja dešimtys skirtingų kelių, kaip kaukės gali pasiekti jūras.

Kaukės žmonėms gali iškristi visai netyčia arba net iš šiukšlinių jos vėjo gali būti lengvai išpučiamos ir nunešamos pavėjui. Papuolusios į vandens telkinius jos ima kelti pavojų jūrinėms gyvybės formoms.

Kuomet plastikas vandenyje yra paliekamas pakankamai ilgą laiką ir ant jo užauga dumbliai bei bakterijos, tuomet jis vėžliams ima savo kvapu priminti maistą.

Asmens apsaugos priemonių utilizavimas nėra toks paprastas, aiškino Joan Marc Simon, „Zero Waste Europe“, Briuselyje įsikūrusios NVO, vykdantysis direktorius.

Jis pirštu beda į Europos atliekų perdirbimo schemą, kurioje mažmenininkai ir gamintojai sumoka už plastiko pakuočių surinkimą ir perdirbimą. Kadangi vienkartinės pirštinės nėra priskiriamos pakuotėms, dėl to jos negali būti išmetamos į buitinių atliekų konteinerius, aiškino Simon.

Netgi iš latekso, natūralios medžiagos, pagamintos pirštinės ne visuomet yra ekologiškas pasirinkimas, teigė Simon. Tai priklauso nuo cheminių priedų, kurie yra panaudojami jų gamyboje, kurių dalis irdama gali aplinkai pridaryti žalos.

Richard Thompson, Plimuto universiteto jūrų instituto direktoriaus ir profesoriaus, teigimu, nors visiškai suprantama, kad krizės akivaizdoje tvarumo praktikos nukrypsta nuo pirminio kelio, tačiau plastiko atliekų krizės sustabdymas reiškia būtinybę neprarasti viso produkto gyvavimo ciklo vaizdo – nuo jo dizaino sukūrimo ir gyvenimo pabaigos.

„Tai turėtų būti taikoma tiek vaisvandenių buteliui, tiek ligoninėje naudojamai kaukei.“ – sakė Thompson. „Žinoma, visiškai nepadeda tai, kad šiuo metu gyvename tokios krizės laikais, kuomet kiekvienas nori nešioti apsauginę kaukę.“

Vis dėlto, ES Komisijos atstovė aplinkos klausimams Vivian Loonela, neseniai žiniasklaidos atstovams „EurActiv“ sakė, kad kol kas yra per anksti vertinti koronaviruso poveikį bendram per 2020 metus sugeneruotų plastiko pakuočių atliekų kiekiui.

Pasaulio sveikatos organizacija teigė, kad reguliarus rankų plovimas suteikia didesnę apsaugą neužsikrėsti COVID-19, nei bet koks guminių pirštinių nešiojimas viešose erdvėse. Tuo tarpu JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, kad visuomenei reikalingą apsaugą gali suteikti daugkartinės, skalbiamos veido kaukės.

Nors asmens apsaugos priemonės, naudojamos medicinos įstaigose, daugeliu atveju yra neperdirbamos ir negali būti naudojamos pakartotinai, tačiau vis dažniau atsiranda ir tvarių inovacijų.

JAV, automobilių gamintojas „Ford“, iš oro pagalvėms skirtos medžiagos gamina pakartotinai naudojamus specialius chalatus, kurie gali būti skalbiami iki 50 kartų.

Tuo tarpu Nebraskos universitetas taip pat vykdo testavimus, kurių tikslas išsiaiškinti ar ultravioletinė šviesa gali nukenksminti ir prailginti medicininių kaukių naudojimą, tokiu būdu sumažinant atliekų kiekį.

Simon iš „Zero Waste Europe“ tiki, kad šalys neturėjo būti priverstos rinktis tarp aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos apsaugos.

„Būtent tai šiuo metu ir vyksta,“ – sakė Simon. „Ateityje mes turime būti tikri, kad esame tinkamai pasirengę galimoms pandemijoms, su kokia susidūrėme dabar, ir kad esame pasiruošę su ja tvarkytis aplinkai draugišku būdu. Tai neturi būti vieno nauda kito sąskaita.“