Alternatyvios elektros energijos tiekėjai „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ ragina paspartinti teisės aktų, numatančių elektros tiekimo namų ūkiams rinkos liberalizavimą priėmimą LR Seime. Pasak jų, šis klausimas reikalauja ypatingos skubos, nes rinkos liberalizavimas gerokai sumažintų elektros kainas buitiniams vartotojams – tai galėtų tapti viena priemonių mažinant neigiamas koronaviruso pasekmes šalies ekonomikai.
Elektros rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai, tačiau iš ES narių tik dvi valstybės – Bulgarija ir Lietuva – dar nėra to įgyvendinusios.
„Estijoje elektros energijos tiekimo rinka visiškai liberalizuota 2013 metais, Latvijoje – 2015 metais. Apskritai tose šalyse, kurios demonopolizavo elektros rinką, vartotojai greitai pajuto krentančių kainų naudą, kurią Lietuva pajus dar negreitai, nes vis dar neturime tam tinkamai sutvarkytos teisinės bazės. Spartus rinkos liberalizavimas namų ūkiams ne tik leistų sumažinti išlaidas už elektrą, bet ir suveiktų kaip ekonomikos skatinimo katalizatorius, skatinant naujų elektros energijos tiekimo, gamybos, efektyvinimo paslaugų bei produktų plėtrą. Tai ypač svarbu didžiulės ekonominės krizės akivaizdoje“, – pabrėžia „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Teisės aktų pataisos vis dar vilkinamos
Šiuo metu elektros tiekėjus gali pasirinkti tik verslas, o daugumai buitinių vartotojų elektrą tiekia valstybės valdoma bendrovė „Ignitis“, kainą jiems nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Po rinkos liberalizavimo ir konkurencijos atsiradimo buitiniai vartotojai galės patys pasirinkti nepriklausomus elektros tiekėjus. Tačiau, pasak M. Gigos, šis procesas yra vilkinamas, mat Seimas dar kovo mėnesį turėjo svarstyti elektros tiekimo rinkos liberalizavimui reikalingus Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektus.
„Apjungus Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą kartu su projektu dėl duomenų pateikimo ir mainų platformos (angl. Data Hub) sukūrimo, jų priėmimas dėl nesuprantamų priežasčių buvo nuolat atidedamas. Tai reiškia, kad visi elektros rinkos dalyvių suplanuoti veiksmai dėl tokio teisinio situacijos neapibrėžtumo taip pat turi būti atidedami neribotam laikui. Todėl prašome teisės aktų pakeitimus priimti skubos tvarka. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo bus sunkiau įgyvendinti valdžios užsibrėžtą misiją – bent kiek pristabdyti vartojimo smukimo tempus“, – sako jis.
Koronaviruso pandemijai sumažinus elektros energijos paklausą ir didmenines elektros kainas tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje, gyventojai ir verslai raginami neatsipalaiduoti.
„Vargu ar elektros kainų mažėjimo tendencija išliks ilgėliau, nes pasaulinei ekonomikai atsigaunant po koronaviruso krizės, galimai pajausime intensyvesnį elektros vartojimo poreikį, o tai ir vėl kilstels kainas. Rinkos liberalizavimas ir monopolio panaikinimas leistų išvengti tokio galimo spartaus elektros kainų augimo per ateinančius kelerius metus“, – tvirtina M. Giga.
Paradoksas elektros tiekimo rinkoje
Rinka teisiškai dar nėra liberalizuota, tačiau konkurencija jau egzistuoja. M. Gigos teigimu, dalinis rinkos atvėrimas per pirmuosius šių metų mėnesius leido dviem alternatyvios elektros energijos tiekimo bendrovėms – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – pradėti tiekti elektrą buitiniams vartotojams.
Pasak „Enefit“ generalinio direktoriaus Vytenio Koryznos, nesutvarkyta teisinė bazė – yra viena medalio pusė, kita – pastaraisiais mėnesiais susiklosčiusi paradoksali situacija kai vartotojų duomenys vis dar valdomi visuomeninio tiekėjo, todėl pigiau elektrą įsigyti norintys vartotojai dabar gauna ne bendrą sąskaitą su „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO), bet dvi atskiras sąskaitas. Viena – už elektros energijos tiekimą, kita – už elektros energijos skirstymo paslaugas.
„Tai – vienas esminių techninių trikdžių, mažinantis nepriklausomų tiekėjų pasirinkimo patrauklumą vartotojams, nors pasiūlėme konkurencingas kainas, vidutiniškai 10-20 proc. mažesnes už monopolinio tiekėjo taikomą standartinį vieno laiko zonos tarifą“, – teigia „Enefit“ vadovas V. Koryzna.
Nepriklausomi alternatyvūs tiekėjai priversti veikti skirtingomis rinkos sąlygomis nei dominuojantis elektros tiekimo operatorius.
Ko siekiama elektros rinkos liberalizavimu?
Elektros energetikos įstatymo pataisomis numatyta palaipsniui liberalizuoti mažmeninę elektros energijos tiekimo namų ūkiams rinką – nutraukti visuomeninį elektros energijos tiekimą, reguliuojamą mažmeninę elektros tiekimo rinką keisti į atvirą, rinkos konkurencija grįstą rinką.
Šiais teisės aktais taip pat numatoma sukurti duomenų mainų tarp rinkos dalyvių platformą (angl. Data Hub), kad visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos veikti rinkoje. Ji supaprastins tiekėjo keitimo procesą, per ją visos šalys turės vienodas prieigas prie elektros suvartojimo duomenų – klientams sutikus dalintis jų duomenimis, tiekėjai galės juos pasiekti. Taip pat numatyta, kad bus sukurta viena bendra sąskaita už elektros tiekimo ir persiuntimo paslaugas.