Konferencija „Raseinių rajono dvarų likimas, žvelgiant iš XXI a. perspektyvos“

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Baigiantis projektui „Dvarų paveldas“,  įžvalgos ir tyrimai nugulė į  kraštotyros darbus, fotoalbumus,  referatus ir pranešimus, rengtus kraštotyros konferencijai. Ekspedicijoje po rajono ir Lietuvos dvarus dalyvavo Ariogalos ir Prezidento Jono Žemaičio gimnazija, Raseinių Šaltinio progimnazija, Raseinių krašto istorijos muziejus, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka ir Betygalos, Gruzdiškės, Girkalnio, Katauskių,  Pryšmančių filialai.  Ekspedicijos dalyviai mokėsi įvairiuose Lietuvos dvaruose rengiamose edukacijose, savarankiškai tyrinėjo pasirinktus rajono dvarus, naudojosi kraštotyrininko bibliotekininko Jono Brigio surinkta archyvine medžiaga Lietuvos archyvuose, užrašinėjo pasakojimus ir kt.

Puikius pranešimus konferencijoje parengė moksleiviai. Visi pranešėjai apgailestavo,  jog mūsų rajone nėra nė vienos dvaro sodybos, organizuojančios tokias edukacijas, kaip Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Gelgaudiškio dvaruose. Žvelgiant į foto fiksaciją liūdino apverktina rajono dvarų pastatų ir sodybų būklė. Geriausiai išlaikytas, restauruotas  Biliūnų dvaro ansamblis žavi architektūra, parko struktūra. Išmoninga Biliūnų kaimo bendruomenė puoselėja dvarišką kultūrą, išmoningai organizuoja veiklas, žaidimus  „Kaštonų respublikoje“. Deja, dvaro savininkai lankytojų nepriima.

Moksleiviai pripažino, kad ekspedicijos veiklos „užkabino“ ir kraštotyra nėra nuobodus užsiėmimas, netgi labai kūrybiškas: Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazistai pagamino Blinstrubiškių dvaro maketą, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos gimnazistė Rūta Račiūnaitė savo įspūdžius perteikė nutapiusi ant marškinėlių  Čėkuvos dvaro fasadą.

Bibliotekininkams kraštotyra įprastas dalykas: kasmet rengiami metraščiai, rašomos istorijos, o medžiagos ieškoma ne tik knygose ar internete. Biliūnų dvaro istorijos vingius seka Girkalnio bibliotekininkė Virginija Šileikienė, betygališkė Regina Musteikienė neabejinga Burbiškių dvaro (Betygalos sen.) likimui. Katauskių bibliotekininkė Domicėlė Enuksonienė nužėrė atminimo dulkes nuo Skaraitiškės ir Katauskių dvarų: surinkti dvare gyvenusių ir dirbusių įvairiais laikotarpiais prisiminimai, fotonuotraukos, dokumentai, čia periodiškai rengiami skaraitiškiečių susitikimai. Nors iš Gruzdiškės dvaro teliko parko alėja, jo savitumą išradingai pateikė Laimutė Babenskienė. Tyrinėjusi Gylių dvarą pryšmantiškė Nijolė Salemonavičienė užrašė įdomių pasakojimų, panaudojo nemažai archyvinių dokumentų. Beveik niekam nežinomas buvo ir Lotyniškės dvaras Kalnujų seniūnijoje, kol prie jo tyrinėjimų neprisilietė Asta Kriščiokaitienė, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje atsakinga už kraštotyrą. Aktyviausias kraštotyros baruose jau daugelį metų Jonas Brigys. Jis konsultavo rengiančius kraštotyros darbus, dalijosi archyvine medžiaga, konferencijoje supažindino su įvairiais laikotarpiais rengtais dvarų planais, kurių dizainas, sutartiniai ženklai labai kito.

Ekspedicijos akimirkas priminė fotografijų ir kraštotyros darbų paroda. Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė sugražino prisiminimais į Lietuvos muziejų kelio programos renginį „Muzikiniai etiudai dvare prie Dubysos“ (Burbiškių dvaro sodyboje Pagojukų sen.). Dvaro  salono aplinką padėjo sukurti mokytojos Astos Nikžentaitienės fleitos garsai, o tradiciniu pietų laiku  gomurį malonino Rimvydas Laužikas, pristatydamas knygas „Oginskių dvaro virtuvė“ ir „Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai : Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje“.

Visuomenė su kraštotyrine medžiaga galės susipažinti Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriuje, o ekspedicijos dalyviai planuoja veiklas ateinantiems metams.

Projekto „Dvarų paveldas“ vadovė

Dubysos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė kultūrologė

Laimutė Pečkaitienė

no images were found