Veterinariniai vaistai vaistinėse parduodami Europoje, Lietuvoje vis dar ne – kodėl?
Daugelyje Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių jau dabar toje pačioje vaistinėje prekiaujama ir žmonėms, ir gyvūnams skirtais vaistais. Tokia praktika taikoma Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, kaimyninėje Latvijoje, Estijoje, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje.
„Vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu ir visuomenės sveikatai, mat įsigyjant vaistus nuo parazitų susirgimų žmonėms, būtina juos sugirdyti ir gyvūnams, priešingu atveju žmonių naudojami vaistai neduos jokios naudos, nes jie vėl užsikrės nuo namuose laikomų gyvūnų. Šis pavyzdys tik iliustruoja, kad būtina siekti didesnio veterinarinių vaistų prieinamumo, nes tik taip galime užtikrinti tam tikrų parazitų plitimo stabdymą žmonių ir gyvūnų organizmuose“, – komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Siekiant didinti veterinarinių vaistų prieinamumą, kelti paslaugų kokybę bei didinti konkurencinę aplinką, o tuo pačiu ir mažinti veterinarinių preparatų kainas, LVA ragina suteikti galimybę Lietuvos vaistinėse pardavinėti veterinarinius vaistus, taip kaip tai jau vyksta kitose šalyse. Asociacija pateikė savo pastabas Seimo komitetams dėl veterinarinių vaistų įstatymo projekto, kuris parengtas siekiant įgyvendinti ES reglamentą.
„Pagal Farmacijos įstatymą vaistinėje gali būti išduodami tik žmonėms skirti vaistiniai preparatai, tačiau įstatymas taip pat numato, jog vaistiniai preparatai gali būti išduodami ir pagal veterinarinius receptus bei paraiškas. Tai reiškia, kad į vaistines jau ir šiandien ateina gyventojai įsigyti receptinių vaistų jų gyvūnams. Dar daugiau, šiuo metu gamybinės visuomenės vaistinės gamina ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams skirtus vaistus. Tad dažnai gyventojai savo gyvūnams dalį vaistų įsigyti gali tik visuomenės vaistinėse, o kitų yra priversti ieškoti kitose prekybos vietose“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
6 iš 10 gyventojų už veterinarinius vaistus vaistinėse
LVA pirmininkė įsitikinusi, kad leidimas vaistinėms prekiauti veterinariniais vaistais užtikrintų geresnį jų prieinamumą, konkurencingesnes kainas ir kokybiškesnes paslaugas. Negana to, šių metų sausį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė visuomenės palaikymą šiuo klausimu – 56 proc. gyventojų pritaria veterinarinių vaistų įsigijimui vaistinėse.
„Ypač regionų vaistinės dažnai sulaukia iš gyventojų klausimų, susijusių su veterinariniais vaistais, bei išgirsta poreikį jų įsigyti. Gyvūnus auginantys gyventojai į vaistines dažnai atvyksta įsigyti žmonėms skirtų vaistinių preparatų pagal veterinarinius receptus, taip pat gaminasi vaistinius preparatus savo gyvūnams. Tai reiškia, kad jau šiandien daugybė šalies gyventojų vaistinėse įsigyja vaistinius preparatus savo gyvūnams, pvz. akių lašus, antibiotikus, priešuždegiminius ar psichotropinius vaistus ir kita, todėl jiems būtų kur kas patogiau vienoje vietoje įsigyti ir kitų veterinarinių vaistų bei priemonių“, – vardija ji.
Vaistininkų kompetencija – daugiau nei pakankama
Veterinariniai vaistai nebūtų naujiena vaistinėse dirbantiems farmacijos specialistams, nes dauguma veterinarijos farmacijos reikalavimų vaistininkams yra aiškūs dėl dabar vykdomos veiklos, kuri yra kur kas griežtesnė nei veterinarijoje. Dauguma veterinarinių vaistų veikliųjų medžiagų yra tokios pat kaip žmonėms skirtų vaistų, skiriasi tik medžiagų stiprumai, formos ar dozės.
„Vaistininkai puikiai išmano farmakologiją: vaistų veikimą, dozavimą, šalutinius poveikius, o veterinariniai vaistai nuo žmonėms skirtų preparatų iš esmės nesiskiria, pavyzdžiui, naudojami tie patys antibiotikai. Juk gyvūnų ir žmonių ligos yra panašios. Dėl šios priežasties vaistininkų kompetencija yra visiškai pakankama“, – teigia Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. Liudas Ivanauskas.
Pasak profesoriaus, todėl, kad vaistininkams neleidžiama prekiauti veterinariniais vaistais, ypač mažesnių miestelių gyventojai susiduria su veterinarinių preparatų prieinamumo problema.
„Neturime nė vieno miestelio, kur šalia būtų įsikūrusios visuomenės ir veterinarijos vaistinės, o kitose vietovėse apskritai nėra veterinarijos vaistinių. Tokiu atveju savo augintiniais norintiems pasirūpinti gyventojams tenka vykti į didesnius miestus“, – atkreipia dėmesį prof. L. Ivanauskas.