V.Ščiavinsko nuotr.
Spalio vidurys „nuskambėjo“ šilumos rekordais: apie tai rašė dienraščiai, davė interviu specialistai, džiaugėsi užkalbinti paprasti žmonės. Tai iš tiesų buvo anomalus laikotarpis bent jau oro temperatūros atžvilgiu, kuris su pertraukomis tęsėsi nuo rugsėjo pradžios. Tačiau mažai kas pastebėjo, kad tvyrant tropinės kilmės oro masei, naktį ir ryte neigiamose reljefo formose, ant lengvų dirvų, miško ir parkų aikštelėse bei kitur susidaro šalnos, kad ir nelabai stiprios.
Taigi, jeigu dienos aukščiausia oro temperatūra buvo anomali, tai nakties – normali. Priežastis labai paprasta: ilga naktis ir spindulinis vėsimas giedro dangaus sąlygomis. Beje šis vėsimas labai netolygus – prieš saulėlydį siekia, net 3 laipsnius Celsijaus per valandą, tai saulei tekant tesudaro kelias dešimtąsias laipsnio per valandą. Šiuo laikotarpiu labai išryškėjo reljefo bei miesto ir užmiesčio mikroklimatiniai skirtumai. Preliminariais duomenimis didžiausias minimalios oro temperatūros skirtumas tarp miesto centro ir kaimiškų vietovių siekė iki 6 laipsnių Celsijaus, o tarp kalvų viršūnių ir slėnių – iki 3 laipsnių Celsijaus / 100 metrų.