Kitą savaitę dangų papuoš išskirtinė pilnatis.
Rožinė superpilnatis balandžio 7 d. bus ne tik pirmoji astronominio pavasario pilnatis, bet ir pati ryškiausia ir didžiausia šiais metais.
To priežastis yra nevienoda Mėnulio orbita, kuri yra labiau elipsės ar ovalo formos, o ne apvali. Kiekviena orbita trunka 27,3 dienas ir ją sudaro perigėjus – mažiausias nuotolis nuo Žemės, ir apogėjus – tolimiausias taškas.
Superpilnaties reiškinys įvyksta tada, kai Mėnulis būna arčiausiai Žemės – atsiduria savo perigėjuje, pilnaties arba jaunaties fazėje.
Anot Karališkojo Grinvičo muziejaus, superpilnatis atrodo esanti 14 procentų didesnė ir 30 procentų ryškesnė už pilnatį, kuri vyksta tolimiausiame orbitos taške – apogėjuje.
Vis dėlto, superpilnatys būna vos šiek tiek didesnės už įprastinę pilnatį. Dėl šios priežasties daugeliui stebėtojų skirtumas gali būti ir visai nepastebimas.
Balandžio superpilnatis yra antroji iš trijų iš eilės, sekanti po kovo mėnesio Sliekų superpilnaties ir esanti prieš gegužės mėnesio Gėlių superpilnatį (patekėsiančią gegužės 7 d.).
Dėka jos pozicijos, balandžio pilnatis bus didžiausia ir ryškiausia iš visos šios trijulės. Kaip skelbia „The Old Farmer‘s Almanac“, Žemės palydovas nuo mūsų bus nutolęs per 357,034 kilometrus.
Pilnačių pavadinimais dažniausiai pažymimi sezono pasikeitimai ir įvairūs gamtoje vykstantys procesai.
Nepaisant savo pavadinimo, šio mėnesio pilnatis nebus rožinės spalvos. Kaip skelbia „The Old Farmer‘s Almanac“, Rožinės pilnaties vardas kildinamas iš ylalapių flioksų (Phlox subulata) – laukinių gėlių rūšies, natūraliai aptinkamos rytinėse Šiaurės Amerikos dalyse.
Sodriai rožinės spalvos augalas sužydi pavasarį ir jo garbei pavadinta balandžio mėnesio pilnatis. Ji taip pat gali būti vadinama kiaušinių, žuvies, dygstančios žolės, kiškių pilnatimi.
© Pixabay
Šaltinis: https://www.gismeteo.lt/