Kiek Lietuvos Respublikoje belikę „laisvos respublikos“? – Dariaus Kuolio įžvalgos apie Lietuvai tekusią dalią (VIDEO)

Kokia valstybe norėjome būti ir kuo tapome? Kiek ir vardan ko atsisakėme savo teisių ir laisvių savo valstybėje? Ar turime valios situaciją keisti? Kokius tikslus sau, kaip šaliai ir visuomenei, ryšimės kelti artimiausiais metais? Ar „gerovės valstybės“ kūrimas ir toliau didins socialinę atskirtį?… 

Liepos 11-ąją, paskutinę Dalios Grybauskaitės kadencijos dieną, keletas Lietuvos politologų, politikų, ekonomistų, saugumo ir užsienio politikos ekspertų bei visuomenininkų buvo pakviesti į Lietuvos politikos forumą pasidalyti savo įžvalgomis apie praėjusį dešimtmetį, padiskutuoti apie tai, ko turėtume siekti ateityje.

Pirmąjį pranešimą padaręs kultūros istorikas, publicistas ir visuomenininkas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus pirmąją kadenciją patarėjas, šiuo metu partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas dr. Darius Kuolys apžvelgė, kiek Lietuvos Respublikoje belikę respublikos, kaip bendrojo gėrio.

„Lietuva gerokai nutolo nuo laisvos respublikos principų“, – daro išvadą D. Kuolys. Daugiausia kritikos sulaukė kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė, ypač jos sprendimas „žvalgybą nukreipti prieš vidaus grėsmes“, t.y. prieš visuomenę, prieš atskirus jos piliečius. Kritikuotas ir prezidentas Gitanas Nausėda: neva jis pats kreipęsis į slaptąsias tarnybas dėl informacijos apie asmeninį gydytoją. „Mūsų visa politika nuo 1990 metų pradėta grįsti nepasitikėjimu visuomene“, – D. Kuolys įvardijo ir pagrindinę priežastį, per tris dešimtmečius subrandinusią ne vieną viešojo lauko piktžaizdę.

Šį ir kitus pranešimus bei diskusijas kviečiame klausyti ČIA.