Kariuomenę pasirinko po Sausio įvykių

Nuotraukos autorius – Saulius Sinkevičius

Straipsnio autorius – Reda Čiečkiūtė

Lietuvos kariuomenės diena. Šakiuose įsikūrusią Dariaus ir Girėno rinktinės 205-ąją lengvąją pėstininkų kuopą šiuo metu vienija 80 karių savanorių, pavasarį savanorių gretas papildė ir broliai Edgaras ir Giedrius Gabševičiai.

Sukaupta patirtis

Broliai yra kilę iš Žemaitijos, bet Giedrius į Gelgaudiškį persikraustė dar 1993 metais, o jo brolis – 2008. „Mama kilusi iš Gelgaudiškio, todėl ir mus patraukė šis miestas. Juokaujame, kad anais laikais žemaičiai buvo stiprūs ir gynė Lietuvą, taip ir mes dabar Zanavykų kraštą bandysime ginti“,- sakė E.Gabševičius.

Edgaras pasakojo, jog iš pradžių savo ateitį siejo su policija, buvo įstojęs į pirmąją Policijos akademiją. Tačiau po Sausio 13-osios įvykių tvirtai nusprendė, kad rinksis kariuomenę. Tad jau vasarą išėjo tarnauti. „Raseiniuose rinko būrį, kuris važiavo į Vilnių, tuo metu saugojome KGB rūmus, archyvą ir padėjome įkurti Geležinio Vilko brigadą. Raseinių būrys prisijungė prie Jurbarko būrio, sukūrėme Jurbarko kuopą. Vėliau persikėlėme į Tauragę, ten saugojome Tarybinės kariuomenės dalinį, dabartinį Kęstučio batalioną, išėjus rusų kariuomenei perėmėme dalinį ir kūrėme savo batalioną“,- apie kariuomenės pradžią pasakojo E.Gabševičius. 

Broliui iš kariuomenės išėjus anksčiau ir persikrausčius į Gelgaudiškį, 1995 metais Edgaras prisijungė prie Šaulių sąjungos, Raseiniuose jis tapo Šaulių sąjungos kuopos vadu, šauliu E.Gabševičius yra iki šiol. „Grįžęs į Gelgaudiškį nebuvau toks aktyvus karyboje, bet Ukrainos įvykiai 2014 metais paskatino suburti senus kolegas ir suaktyvėti, įkūrėme „Juodo Vilko“ organizaciją. Šaulių sąjunga ir buvo ta sritis į kurią sugrįžau pirmiausia“,- prisimena E.Gabševičius. Broliai tapo instruktoriais, kurie ruošė jaunimą.

Šaulių sąjunga dirba visuomeniniais pagrindais, pasitelkia švietėjišką veiklą, tad karybos čia mažiau. Šauliai didelį dėmesį skiria renginiams, kurie apjungia jaunimą ir vyresnius žmones. Nedidelė dalis šaulių bendradarbiauja su kariuomene. Tad, pavyzdžiui, nelaimės atveju šauliai atliktų komendanto funkcijas – prižiūrėtų miestą, saugotų objektus.

Grįžti neplanavo

Dirbdami Šaulių sąjungoje broliai susipažino su Dariaus ir Girėno rinktinės 205-osios lengvosios pėstininkų kuopos vade Elmyra Baljanaite-Stanevičiene. „Nebeplanavome grįžti į kariuomenę, bet vadė labai motyvavo, ragino dar šiek tiek padirbėti, kad nesame pasenę, nors jau planavome eiti į „muziejų“,- šmaikštavo Giedrius. Anot brolių, kariai savanoriai nėra tiek daug apkrauti, kaip kariai, tarnaujantys profesionalioje kariuomenėje, savo tarnybą jie vadina „laisvalaikiu“ ir sako, kad galima prisijungti ir vyresniems, svarbiausia, kad sveikata leistų. Broliai prasitarė, jog labai džiaugtųsi, jeigu prie kuopos veiklos prisijungtų daugiau jaunimo. 

Anot jų, žmonės, galvoja, kad esant reikalui bus apginti sąjungininkų: „Taip bus, bet iniciatyvos reikia imtis ir patiems“. E.Gabševičius sako, jog laikas suprasti, kad pirmiausia reikia apginti save, savo šeimą, namą, gatvę. „Būtų gerai, kad taip galvotų ir darytų kiekvienas mano kaimynas, nes, suėję į branduolį, galėtume ginti kaimą, kaimas susijungęs su miesteliu – dar didesnę teritoriją. Brandžiai galvojantys žmonės galėtų padaryti normalius kovinius junginius“,- svarstė vienas iš pašnekovų.

Brolių teigimu, karių savanorių pajėgumai nėra dideli, norinčių ateiti mažai, bet prie jų gali prisidėti civiliai. „Bendrauti, mokytis ir būti šalia kariuomenės nėra blogai, reikia jiems padėti. Kartu pasiektume gerų rezultatų“,- tęsia Edgaras. O įvairios patirtys savanoriaujant ar bendradarbiaujant, anot brolių, pasitarnauja ir civiliniame gyvenime. „Čia ne tik kariaujame ir šaudome“,- priduria Giedrius. 

Dar vienas hobis

Kuopa sudaryta iš karių savanorių, kurie dirba joje laisvalaikiu. Be savanoriavimo kuopoje ir narystės Šaulių sąjungoje, broliai kartu dirba ir Gelgaudiškio gelžbetonio gamykloje. „Direktorius prijaučia mūsų savanorystei, išleidžia į mokymus, labai supratingas. Kartais mokymai trunka ir visą savaitę“,- teigė Giedrius. Dažniausiai į įvairius mokymus broliai vyksta aukodami savo atostogas. 

Kitas pašnekovo hobis – kalvystė

Vasarą Edgaras dalyvavo ir plenere „Zyplių žiogai“. „Pagrindinis – darbas, šeima,  kalvystė, savanorystė ir Šaulių sąjunga“,- vardina jis. Pašnekovas teigė, jog visada turėjo penkis užsiėmimus, o pabandžius kažko atsisakyti darosi nuobodu. „Visuomeninė veikla mano gyvenime visada buvo labai reikšminga, be to, visą gyvenimą dirbau metalo apdirbimo sferoje. O tai virto į kalvystę“,- aiškino E.Gabševičius. Jis savo namuose turi mažas dirbtuvėles, statosi dar vienas. Tiesa, kalvis dėl laiko stokos stengiasi atsisakyti tokių projektų kaip laiptinės, balkonai, tvoros ar vartai. Ir pasilieka smulkesnius darbus. E.Gabševičius turi ir naujų užmojų, todėl greičiausiai jo kūrinių bus galima įsigyti ir keliose gėlių parduotuvėse. 

Dėl didelio užimtumo broliai kartais net dirbdami laiką išnaudoja išties maksimaliai. Giedrius prisiminė, jog kartais ruošiantis pratyboms ar mokymams su broliu kalbasi, planuoja ir ruošiasi naujiems gyvenimo iššūkiams bei nuotykiams.

Šaltinis: Šakių rajono leidinys „Laikraštis Valsčius“ Nr. 88 (211) 2018-11-23.

http://www.lvalscius.lt