Kasmet gruodį kyla visuotinė kalėdinių dovanų verslo partneriams ir namiškiams ieškojimo banga, tačiau pastaruoju metu vis daugiau organizacijų nusprendžia įprastas dovanas pakeisti parama stokojantiems. Sunkiai sergančiais ligoniais besirūpinančių įstaigų atstovai sako, kad toks dėmesys ne tik atspindi tikrąją dovanojimo prasmę, bet ir leidžia padėti tiems, kuriems šios įstaigos dažnai tampa vienintele ar paskutine užuovėja.
„Mūsų gyventojai yra patys įvairiausi žmonės, kiekvienas su savo istorija. Vieni naujai sužinoję apie ligą, kiti besigydantys ne vienerius metus. Artimieji, kuriems sunku susitaikyti su mylimo žmogaus liga. Lankosi ir tie, kuriems gydytojai nebepalieka vilties pasveikti – jie ateina pasiruošti neišvengiamybei ir susitaikyti su likimu.
Emocinę, dvasinę ir psichologinę pagalbą teikiame nemokamai, tačiau samdome psichologus, muzikos terapijos, relaksacijos, biblioterapijos, masažo specialistus, tad lėšų reikia. Ypatingai parama džiaugiamės šiemet, kai sergančiuosius į atskirtį stumia dėl COVID-19 pandemijos skelbiami karantinai. Ligai karantinas negalioja, ji ir toliau blogina fizinę bei emocinę savijautą, tad daug žmonių su specialistais konsultuojasi nuotoliniu būdu, telefonu“, – sako Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė.
Centras kalėdinės paramos sulaukia ir iš Medicinos banko, trečius metus puoselėjančio tradiciją dovanoms ir atvirukams numatytas lėšas skirti keturioms sergančiais ligoniais besirūpinančioms įstaigoms – Šv. Pranciškaus onkologijos centrui bei Vilniaus, Kauno ir Alytaus hospisams.
„Pasirinkti būtent šias įstaigas mus paskatino ne tik sudėtinga jų situacija, bet ir neapsakomos kantrybės ir pasiaukojimo reikalaujanti veikla. Gaudamos minimalią finansinę pagalbą, o paslaugas teikdamos nemokamai, jos daro viską, kad sumažintų ligonių vienišumo jausmą, fizinį ir dvasinį jų bei artimųjų skausmą, paverstų likusias gyvenimo dienas patogesnėmis ir šviesesnėmis“, – sako Medicinos banko administracijos vadovė Dalia Klišauskienė.
Rūpestis „nematomais“ sergančiųjų vaikais
Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centras veikia jau 15 metų, kasmet čia apsilanko apie 600 žmonių. Pasak A. Kerpytės, žmonės ateina kamuojami įvairių skaudžių klausimų: ką daryti, jei neužauginti vaikai, neįgyvendinti planai, neišspręstos problemos.
„Būna, kad apsisprendžia nebesigydyti, bet dar ateina pasikalbėti, tada specialistams tenka įtikinti, kad reikia gydymą tęsti. Juk onkologinės ligos yra ilgos, žmonės pavargsta. Būna ir tokių, kurie žino, kad mirs, bet ateina dar jiems likusio laiko praleisti prasmingai. Įsiminė viena pedagogė, kuri vaikščiodavo į rankdarbių užsiėmimus, kol padarė daug ženkliukų, kuriuos atsisveikindama padovanojo savo mokiniams“, – pasakoja pašnekovė.
Veiklas ir konsultacijas ši įstaiga skiria ne tik ligoniams, bet visada ir į jų artimiesiems. Pasak A. Kerpytės, nors jie patys neserga, bet gyvena su sergančiais, tad praktiškai kartu eina per visus ligos etapus. Ji sako, kad neretai pasitaiko ir tokių situacijų, kai daugiau dėmesio reikia būtent artimiesiems, nes jie nesusitaiko su išgirsta žinia, jiems reikalinga psichologo pagalba, įvairūs terapiniai užsiėmimai.
Centro vadovės teigimu, ypatingą dėmesį stengiamasi skirti vaikams, kurių tėvai serga onkologine liga. Šie vaikai patiria dideles dvasines traumas, bet dažniausiai nežino, kaip jas išsakyti, todėl tyli, ir taip tampa tarsi nematomi. Jiems būtina pagalba, kad situaciją išgyventų tinkamai, neprisiimtų kaltės, nepatirtų įtampų, galinčių padaryti didelę įtaką jų gyvenimams.
„Pas mus lankydavosi vienas sergantis vyriškis su žmona ir mažamete dukra. Sykį mergaitė prasitarė, kad jos tėtis susirgo vėžiu, nes ji kosėjo, užkrėtė tėtį ir jis dėl to gali mirti. Įsivaizduokite, kokie emociniai uraganai siaučia vaikų mintyse.
Dažnai šie vaikai užmirštami, nelaikomi esančiais rizikos grupėje ar patiriančiais krizes. Todėl mes be galo džiaugiamės, kai galime bent keliems padėti, o po kurio laiko jie ateina ir dėkoja už tai, kad mūsų pastangos leido jiems atsistoti ant kojų“, – kalba A. Kerpytė.
Ragina dovanoti prasmingai
Šv. Pranciškaus onkologijos centras Medicinos banko, taip pat prie šios iniciatyvos prisijungusių partnerių ir darbuotojų suaukotas lėšas daugiausiai ir investuoja į psichologinę pagalbą, įvairias terapines veiklas. Hospisai už jas įsigyja reikalingiausias priemones ir įrangą, kurios reikia slaugant gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems ligoniams.
Pasak D. Klišauskienės, ši iniciatyva kviečia keisti nusistovėjusį požiūrį į dovanas kaip vien į materialius daiktus bei formuoti naują labdaros kultūrą. Šiandien daugelis linkę paremti vaikus, jaunus žmones, nelaimių ištiktas jaunas šeimas. Hospisuose ir onkologijos centruose gyvena įvairaus amžiaus žmonės, nes ligai neįdomūs paso duomenys, o paramos reikia ne tik ligoniams – šių įstaigų darbuotojai kasdien tampa atrama ir jų artimiesiems.
„Hospisai yra tarsi tylios ir mažai kam matomos vietos, gyvenančios savo gyvenimą. Tačiau skirtumas tarp ten esančių žmonių ir kiekvieno iš mūsų yra tik viena akimirka, skirianti sveikatą nuo ligos. Todėl Kalėdų proga vieni kitiems dovanokime dėmesį, nuoširdumą ir šiltus žodžius, o materialinėmis gėrybėmis pasidalinkime su tais, kurie kaip niekas kitas geba pajusti akimirkos ir viso gyvenimo trapumą“, – sako Medicinos banko administracijos vadovė.