1986 m. balandžio 26 d. Černobilio atominės elektrinės reaktoriuje įvyko sprogimas ir į aplinką pateko didelis radiacijos kiekis. Radioaktyvus debesis pasklido ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, bet pasiekė ir Baltijos valstybes, Švediją bei kitas Europos šalis.
Atominėse elektrinėse įrengtos sistemos, apsaugančios nuo techninių ir žmogaus klaidų. Jeigu vis dėlto avarija įvyktų, aplinkoje gali pasklisti didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Kuo daugiau tokių medžiagų pasklinda, tuo didesnis jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) pavojus. Radioaktyviąsias medžiagas, patekusias į orą, išsklaido vėjas. Ilgainiui jos nusėda ant žemės ir vandens paviršiaus. Jeigu radioaktyviosios medžiagos sklando ore, esama pavojaus, kad jų žmonės ir gyvūnai gaus su maistu, vandeniu ir įkvepiamu oru. Patekusios į organizmą radioaktyviosios medžiagos gali žaloti plaučius, skydliaukę ir kitus vidaus organus. Radioaktyviosios medžiagos, sklisdamos aplinkoje arba nusėdusios ant žemės paviršiaus, iš išorės švitina žmones ir gyvūnus.
Radioaktyviosios medžiagos spinduliuodamos kenkia žmogaus organizmui. Jonizuojančioji spinduliuotė veikia kūno ląsteles – jos yra pažeidžiamos arba žūva. Pažeistos ląstelės gali atsinaujinti, tačiau patiriant labai didelę apšvitą organizmas nespėja jų atkurti, ir žūva tiek ląstelių, kad gali sutrikti organo veikla ir kilti pavojus žmogaus gyvybei. Be to, gali sutrikti ląstelių dalijimasis bei pradėti vystytis piktybiniai navikai ar atsirasti genetinių pažeidimų.
Radioaktyviosios medžiagos spinduliuodamos kenkia žmogaus organizmui. Jonizuojančioji spinduliuotė veikia kūno ląsteles – jos yra pažeidžiamos arba žūva. Pažeistos ląstelės gali atsinaujinti, tačiau patiriant labai didelę apšvitą organizmas nespėja jų atkurti, ir žūva tiek ląstelių, kad gali sutrikti organo veikla ir kilti pavojus žmogaus gyvybei. Be to, gali sutrikti ląstelių dalijimasis bei pradėti vystytis piktybiniai navikai ar atsirasti genetinių pažaidų. Tokia tikimybė yra nedidelė, nes žmogaus organizmas turi apsaugos mechanizmų, skirtų pažeistoms ląstelėms neutralizuoti.
Stabilaus jodo preparatai vartojami tada, kai prognozuojama, jog į aplinką pateks radioaktyviojo jodo, kuris kartu su kitais radionuklidais pasklinda branduolinės avarijos metu. Kitu atveju jodo profilaktika gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Įkvėptas radioaktyvusis jodas kaupiasi skydliaukėje, taip pat gali patekti į organizmą per vartojamą užterštą radioaktyviuoju jodu pieną ar kitą maistą. Radioaktyvusis jodas gali sukelti skydliaukės vėžį ir būti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių priežastimi. Jodo profilaktika taikoma tam, kad nustatytą kiekį stabilaus jodo preparatų laiku suvartojęs žmogus, patekęs į aplinką, kurioje yra radioaktyviojo jodo, išvengtų pastarojo poveikio, nes skydliaukė, sukaupusi stabilaus jodo, nebekaupia radioaktyviojo, kuris yra ypač kenksmingas.
Civilinės saugos specialistai primena, kad išsamią informaciją, kaip pasirengti galimoms nelaimėms, galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72 – https://www.lt72.lt/
Kaip pasirengti Baltarusijos AE avarijai, galima sužinoti https://www.lt72.lt/?page_id=2950
Kokius daiktus susidėti į išvykimo krepšį, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=3048
Jei nežinote, ar gausite perspėjimo pranešimus – pasitikrinkite, ar savo mobiliuosiuose telefonuose esate įsidiegę šią funkciją. Kaip ją aktyvuoti telefone, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=1969