Raseinių rajonas, nuošalus namelis, jame gyvenanti močiutėlė ir jos sūnus, prižiūrintis visus teritorijos gyvūnėlius. Kurių viso net 9! Situacija tokia, kad atsitikus netekčiai, gyvūnėlių nebėra kam prižiūrėti! Dažnas atvejis pasakytumėme, taip? Į mus kreipiasi viena geroji giminaitė su pagalbos prašymu : „Padėkite pasirūpinti visų šunelių likimu!“. Žinoma, kad stengsimės.. ir mums pavyko. Stipriai liūdino tik faktas, kad kitų giminaičių tikslas buvo aiškus ir konkretus: planavę investuoti į visų gyvūnų eutanaziją, bet į prašymą prisidėti prie jų gerovės – buvo atsisakyta…
Kreizutis buvo vienas iš bandos. Apie jo draugus, jų likimus, dar tikrai sulauksite istorijų. Kreizas buvo tas, kuris labiausiai norėjo draugauti su žmogumi. Tai išduodavo stipriai beplevesuojanti jo uodegytė… Tačiau… nesėkmingai. Kreizas, kaip ir kiti jo draugai, bijojo. Tai, kas vyko tame name buvo baisu. Kažkas ką tik pagimdė, vienas pyko, kitas merdėjo. Savanorės praleido visą dieną šalia kiekvieno, pratinosi skanukais, kad kuo mažiau jiems visiems sukelti streso. Reikėjo ne vieno vizito, tačiau visais šunyčiais buvo pasirūpinta. Kreizučiui pasisekė taipogi.
Gyvena Kreizas dabar pas nuostabią moterį, kurios širdis begalinė. Taipogi yra gavęs naująjį Reksiuko vardą. Gyvena jis su poros draugų kompanija, kurių gyvenimo buvo ne mažiau skausmo. Aišku, Kreizučio nepaimsi į rankas, nepamiluosi stipriai, stipriai, tačiau naujoji jo šeimininkė laiminga. Ji džiaugiasi jo kompanija, akis lepinasi jo grožiu. Jam pasisekė, jis – mylimas. Ačiū, gerieji žmonės, net ir tada, kai negaunate tobulo gyvūnėlio, Jūsų norai ir meilė užpildo visus minusus.
Pažvelkime į Kreizutį kartu – nuo pirmos akimirkos iki dabar…
