Iš vieno ūkio – mėsa, kiaušiniai, medus, duona ir net šakočiai

Ūkininko Audriaus Banionio užmojai yra stebinantys. Nusprendęs plėsti ne gamybos apimtis, bet produktų spektrą, šiandien ūkininkas džiaugiasi nejaučiantis sezoniškumo, o ir didžiausio Lietuvos prekybos tinklo pirkėjams visada turi ką pasiūlyti.

  1. Banionio ūkio istorija prasidėjo 1998-aisiais, kai jis nusprendė nusipirkti apleistą fermą, ją sutvarkyti ir apgyvendinti dešimt kiaulių. 2001-aisiais jų jau buvo 3 tūkstančiai, atsirado pirmieji mėsiniai galvijai, o dar po trejų metų ūkininkas iš Vokietijos parsivežė Holšteinų veislės pieninių galvijų.

„Dirbome negailėdami jėgų, auginome kiaules, karves, avių įsigijome, tačiau aš mačiau, kad tie, kurie perka mūsų produkciją, ūkininkais naudojasi. Tuomet ir nusprendėme – turime mėsos, turime pieno, kodėl negalime patys visko perdirbti?“, – prisimena ūkininkas A. Banionis.

Dabar jis valdo daugiau nei 1700 hektarų žemės, augina gyvulius, iš jų mėsos gamina mėsos produktus, spaudžia sūrius. Ūkininko valdose – kepykla ir paukštynas, iš kurio mūsų Velykų stalui atkeliavo galybė kiaušinių.

Pas pirkėjus iš ūkio iškeliauja alksnių malkomis rūkyklose rūkoma mėsa, apie tris savaites nokinamos kvapnios dešros, natūralūs kumpiai, gardūs lašiniai, – viskas be jokių maisto priedų, tik natūraliais prieskoniais pagardinta.

Nuo pirmųjų dešrų iki pusšimčio skirtingų produktų

Nuo 2012 metų produktai iš A. Banionio ūkio keliauja tiesiai į prekybos tinklo „Maxima“ specializuotus ūkininkų gaminamos produkcijos skyrius „Linkėjimai iš kaimo“, kur juos renkasi natūralų skonį vertinantys pirkėjai. Pirmaisiais metais buvo tiekiama keliolika skirtingų mėsos gaminių, vėliau produktų asortimentas plėtėsi – 2016-aisiais pradėti tiekti duonos gaminiai, dar po dvejų metų – ir pieno produktai. Šiandien pagal tiesioginio bendradarbiavimo sutartį A. Banionio ūkis didžiausiam Lietuvos prekybos tinklui tiekia daugiau nei pusšimtį skirtingų prekių. Tarp jų – šviežios ir apdirbtos mėsos gaminiai, sūriai, duona, riestainiai, trapučiai, o nuo kovo mėnesio – ir kaimiški kiaušiniai.

Maža to, šįmet laukiama pirmojo derliaus iš naujo sodo: turi užderėti obuolių, kriaušių, aviečių, riešutų, šilauogių ir slyvų. Šias sodo gėrybes tikimasi pasiūlyti ir „Maximos“ pirkėjams.

„Malonu, kad „Maxima“ į mus – ūkininkus – žiūri kaip į kolegas, atsižvelgia į pristatymo galimybes ir vertina šviežią ūkininkų produkciją. Tuo metu žmonės gali lietuviškų gaminių įsigyti ne tik turgeliuose, bet ir bet kada, sau patogiu laiku, užsukę į greta namų esančią parduotuvę“, – teigia A. Banionis.

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė jam antrina, kad prekybos tinklas vertina ilgametes partnerystes su Lietuvos ūkininkais – būtent dėl jų pirkėjai „Maximos“ lentynose kasdien gali rasti šviežių, Lietuvoje užaugintų ir pagamintų maisto produktų.

„Žmonės vis daugiau dėmesio skiria ekologiškai produkcijai ir itin vertina vietos gamintojų produkciją, todėl „Maxima“ Lietuvos ūkininkams skiria prioritetą, siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas jų produkcijai atsidurti mūsų parduotuvių lentynose. To rezultatas – gausus lietuviškos produkcijos asortimentas, – teigia V. Drulienė.

Naujų idėjų nestinga

Kol vieni ūkininkai specializuojasi ir susitelkia į vieną sritį, A. Banionis išlieka įvairiapusis. Kas skatina vis plėsti veiklų spektrą ir ar tai pasiteisina?

„Tikslas – galutinis vartotojas, kuriam norime pasiūlyti ne vienos kategorijos prekių, o pilnai suformuotą įvairiapusišką asortimento krepšelį. Didžiausias privalumas tas, kad turėdami platų spektrą nejaučiame sezoniškumo, turime stabilias pajamas ištisus metus. Kadangi mūsų pasiūla plati, kiekvienam pirkėjui galime pasiūlyti tai, ko jam reikia“, – teigia pašnekovas.

Jis pastebi, kad ūkininkų produkcija Lietuvoje vis populiarėja, todėl ir jie stengiasi eiti į priekį, pasiūlyti naujų produktų. Svarbiausia, anot jo, nebijoti rizikuoti, atsakingai rinktis komandos narius, jais pasitikėti ir mylėti savo darbą – nes kai mėgaujiesi tuo, ką darai, gali kalnus nuversti.

Ir nors atrodo, kad ūkininkui veiklos per akis, jo galvoje sukasi daugybė naujų idėjų. Vieną jų tikisi įgyvendinti kitų metų Velykoms: vienoje kiaušinių dėžutėje sumaišyti rudo ir balto lukšto kiaušinius. Kokie kam patinka, tokius tegu ir margina.

Dar jis svajoja apie edukacinę sodybą, kurioje gyventų mažų veislių gyvūnai ir būtų sukurtas minimalizuotas ūkis. „Jei nori eiti pirmyn, turi turėti motyvą, tai, kas tave veža“, – sako ūkininkas ir priduria, kad pavasaris, kai gamta bunda, yra geriausias laikas naujas idėjas realizuoti.