Rugsėjo mėnesio Raseinių rajono tarybos posėdis būtų įrašytas į krašto istoriją kaip vienas blankesnių vietos politikų „susibėgimų“, jei ne emocijų pliūpsniai, įsiplieskę jau išvakarėse komitetuose bei privačiose diskusijose. Nepanorę būti įvardinti tarybos nariai porino, kad norint parduoti butą savivaldybei pagal „Socialinio būsto plėtros Raseinių savivaldybėje“ projektą, reikia turėti pažinčių savivaldybėje, kiti tvirtino, kad iš „savų“ butai socialiai remtiniems asmenims perkami už nežmoniškai didelę kainą. Kai kurias šias neoficialias versijas „karštoje“ klausimo svarstymo eigoje Raseinių tarybos nariai patvirtino posėdyje pasisakydami arba replikuodami po balsavimo.
Direktorius informavo
Prieš tarybos posėdžio 306-ojo sprendimo projekto „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. TS-28 „Dėl pritarimo projektui „Socialinio būsto plėtra Raseinių rajono savivaldybėje“ 1 punkto pakeitimo“ svarstymą meras Algirdas Gricius suteikė žodį administracijos direktoriui Remigijui Ačui. Šis pateikė informaciją, kaip perkami būstai socialiai remtiniems asmenims. Iki rugpjūčio mėnesio įsigyti šeši butai: iš jų du Ariogaloje [kainos – 15 000 ir 16 000 eurų], keturi butai Raseiniuose [kainos 17 000, 20 000, 22 000, 26 000 eurų]. Šiuo metu vykdoma socialinio būsto pirkimo procedūra Nemakščiuose [kaina – 36 000 eurų].
Iš viso 142 asmenys stovi eilėje ir laukia socialinio būsto. Raseinių mieste vieno kambario buto pageidautų – 49 asmenys, dviejų – 35, trijų – 29, keturių – 1 asmuo. Ariogališkių pageidavimai tokie: vieno kambario butą tikisi gauti 7 asmenys, dviejų – 5, trijų – 1.
R.Ačas mano, kad visų šešių vykdytų pirkimų metu kiekvienas norintysis galėjo siūlyti savo būstą, svarbiausia, kad jie būtų tvarkingi ir turėtų nepriekaištingus dokumentus. „Dabar dažnai spekuliuojama, kad vieni būstai perkami, o kiti ne, – sakė administracijos vadovas ir tęsė: – Tik nereikia čia jokių spekuliacijų. Jei butas savavališkai atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šildymo sistemos ir registrų centre nesutvarkyti dokumentai, tokių butų už ES ar biudžeto pinigus mes negalime pirkti. Sandoriai tarp privačių asmenų, jei jie susitaria, galimi, bet ne už „valdiškas“ lėšas.“
Kodėl tiek tenupirkta?
Tarybos narė Aldona Radčenko teiravosi, kodėl tiek mažai butų tenupirkta, be to, R.Ačo pateikiama informacija neatitinka tos, kuri buvo pateikta šį klausimą svarstant komitetuose. Administracijos direktorius paaiškino, kad socialinio būsto plėtros programa susideda iš dviejų dalių: vienas pirkimo šaltinis – ES pinigai, už juos nupirkti keturi, o už Raseinių savivaldybės pinigus nupirkti du butai.
Sigitas Vaičius teiravosi, kaip bus paisoma eiliškumo, jei tiek daug žmonių pageidauja vieno kambario būstų, jaunasis jo kolega Matas Skamarakas irgi domėjosi, iš kur toks mažo gyvenamojo ploto poreikis, kaip jis kinta. R.Ačas paaiškino, kad pradedant šių projektą 2016 metais buvo paskaičiuotas toks poreikis, o dabar jis gali keistis.
Aldona Radčenko klausė, kodėl eskaluojamas terminas „spekuliacija“. Moteris visiems priminė apie situaciją Nemakščiuose, kuomet devynių asmenų šeima – septyni vaikai ir tėtis bei mama – pageidavo namo.
Ir ES, ir Savivaldybės lėšos
Klausimą tarybos nariams pristatęs administracijos specialistas Artūras Milašauskas priminė, kad pagal aptariamąją programą 2014–2020 metais esamo turto pritaikymui socialiniam būstui yra skirta 525 296 eurai ES ir 158 000 eurų Raseinių savivaldybės lėšų.
Tarybos narys Linas Bielskis klausė, ar „spec. mokykloje gali būti įrenginėjami butai“. Jam atsakyta, kad „buvusiose Globos namuose patalpos tebėra gyvenamosios paskirties“. Gediminas Kazys Galubauskas teiravosi, „su kuo tikslintas projektas, ar ten gali būti socialiniai būstai, ar šiuo tarybos sprendimu tik siekiama užsitikrinti finansavimą?“ Saulius Matelis domėjosi: „jei nedarysime spec.mokykloje, tai kur darysime?“
Jam buvo paaiškinta, kad šiuo metu Globos namų patalpos jau senokai nenaudojamos, tačiau už 756 kv/m šildymą moka savivaldybė. Kasmet tam skiriama apie 1 000 eurų. „Per tuos metus, kai šildėme šį tuščią pastatą, galima sakyti „praradome“ vieno kambario butą Ariogaloje, kurį už tuos 6 000 eurų, skirtus šildymui, būtume nupirkę“, – konstatavo Steponas Nacius.
Tarybos narys Česlovas Kenstavičius prašė pasakyti, kiek iš visõs sumõs, skirtos patalpų pritaikymo socialiniam būstui, bus skirta rekonstrukcijai, o kiek liks piliečių siūlomiems būstams įsigyti. Jam buvo atsakyta, kad trylikos butų [11 – vieno kambario, 2 – dviejų kambarių] įrengimas Globos namų trečiajame aukšte kainuos apie 334 000 eurų. Be to, patalpos bus pritaikytos žmonių su negalia integracijai, todėl ketinama įrengti liftą.
S.Matelį domino, ar tie būstai turės pilną apdailą ir jis buvo patikintas, kad turės.
Diana Kaupaitienė prisiminė, kad kažkada patalpų šiame apleistame pastate pageidavo Vietos veiklos grupės ir Visuomenės sveikatos biuras, tačiau ji sužinojo ir tai, kad dabar šios organizacijos tokio noro nebeturi.
Apie socialinių būstų koncentraciją
Meras A.Gricius apgailestavo, kad Raseinių savivaldybė stokoja lėšų, kad pati suremontuotų šį pastatą. Andrius Bautronis pareiškė susirūpinimą, kad net kelių ugdymo įstaigų kaimynystėje atsiras „tokia didelė koncentracija socialinių būstų“. „Ar tai gerai?“ – klausė politikas. Savivaldybės administracijos tarnautojas A.Milašauskas patikintino, kad „ne visi socialiai remtini žmonės – vienodi. Negalima kažkurios gyventojų grupės izoliuoti“.
Kas yra žulikystė?
Pagal Tarybos veiklos reglamentą, pasibaigus klausimų fazei, prasidėjo pasisakymai „UŽ“ ir „PRIEŠ“ šį sprendimo projektą. Tarsi sunkioji artilerija prabilo Sigitas Vaičius: „Pats principas pažeidžiamas tų, kurie seniai stovi eilėje socialiniam būstui gauti. Įsipareigojome nupirkti 30 butų, o nupirkome 6, vienas – pirkimo stadijoje, 13 žadame įrengti renovuojamame name. Neįvykdę ES reikalavimų, turėsime grąžinti europines lėšas. Kas tuomet bus kaltas? Sakote, stogas – kiauras? Globos namuose vaikai gyveno ir stogas buvo geras. Domėjausi, Kaune – vieno kvadratinio metro renovacija kainuoja 1 500 eurų, o Raseiniuose to paties ploto kaina – 1 000 eurų. Reikia turėti elementarų padorumą. O čia dabar – žulikystė. Kas turi bent elementaraus padorumo, tas už tą sprendimo projektą nebalsuos. 240 000 eurų pakaktų tai renovacijai, nesileiskim, gerbiami tarybos nariai, į tokią žulikystę. Vieno kambario buto kaina po rekonstrukcijos bus 13 000 eurų, dviejų – 27 000 eurų.“
Jam antrino Linas Bielskis, irgi pasisakydamas „PRIEŠ“ šį projektą: „Visas projektas – PUSĖ milijono eurų plius trigubai didesnis Raseinių savivaldybės indėlis. Ariogaloje vieno kambario butą galima nusipirkti už 6 000 eurų, Raseiniuose už 12 000 eurų. Gal reikia savivaldybės kabinetus socialiniams būstams užleisti, jei valdininkai nesugeba pigiai butų nupirkti?“
Steponas Nacius sprendimo projektui pritarė. Jis pasakė gerbiąs kitų nuomones, bet turįs ir kitų argumentų. „Tie žmonės nėra koks kratinys ar gyvuliai. Tiems žmonėms reikia padėti. Be to, daugiavaikės šeimos prašo būstų kaime. Po rekonstrukcijos liktų apie 200 000 eurų, už kuriuos galima trūkstamą kiekį butų nupirkti. Saulius Matelis jam pritarė stebėdamasis, kad „kai pasisako tie tarybos nariai, kurie ne statybininkai. Vieta [Globos namų – aut.past.] – tinkama. Įsigilinkite prieš pasisakydami „PRIEŠ“. Kalbame apie renovuotus namus, nes naujų namų mes nestatome.“
Netrūko ir replikų
Beveik valandą tuo klausimu užtrukusią diskusiją užbaigė tarybos narys, Raseinių Garbės pilietis Česlovas Kenstavičius. Politikas prieš tarybos posėdį buvo nuvykęs į aptariamą vietą. „Ten gana uždara teritorija, daug švietimo įstaigų, todėl darbuotojai nepageidauja tokios kaimynystės. Ir policijos gali ten reikėti…“ Č.Kenstavičius pasiūlė klausimą atidėti ir pasikalbėti su žmonėmis. „Reikia žmonių balsus išgirsti. Reikia į rinkėjus žiūrėti gražiai, o ne „falšyvai“. Aš, kaip tarybos narys ir Garbės pilietis, už tą klausimą šiandien balsuoti negalėsiu…“, – prisipažino Č.Kenstavičius.
Merui A.Griciui paskelbus balsavimą, tarybos narių balsai pasiskirstė taip: UŽ – 12, PRIEŠ – 7, SUSILAIKĖ – 6. Tarybos sprendimas dėl socialinio būsto plėtros nepriimtas. Po balsavimo pasigirdo replikų lavina. S.Nacius, tarybos vardu, atsiprašė visų socialiai remtinų asmenų, kuriuos jo kolegos „pastatė šalia girtaujančių, valkataujančių“. Ona Babonienė pareiškė, kad neprašė S.Naciaus atsiprašyti jos vardu, ir pasakė, kad „klausimą reikia išdiskutuoti“. Meras A.Gricius priminė, kad diskutuoti derėjo komitetuose ir retoriškai paklausė: „Kas atsakys, jei negausim 30 būstų ir kas mokės ES baudas?“ Ir tuoj pat pasiūlė opozicijos atstovui S.Vaičiui prisiimti atsakomybę.
Į replikas įsiterpęs klausimo pranešėjas A.Milašauskas priminė, kad „šis investicinis projektas tarybos nariams buvo pristatomas šių metų liepos 19 dieną, tačiau tuomet politikų susidomėjimo nesulaukė.“
Sigitas Vaičius, atsiliepęs į mero repliką, mestelėjo, kad nereikia nieko gąsdinti. „Jei lėšas nukreipiate ne būstų pirkimui, o renovacijai, tai bent skaičiuokite vieno kvadratinio metro gyvenamojo, o ne bendrojo ploto kainą.“ Vaidas Kuzmarskis bandė situaciją švelninti: „Socialiai remtinus asmenis laikome baubais, vos ne kenkėjais. Jie turi darbus Raseiniuose. Nereikia žeminti.“ Racionalioji tarybos narė Aldona Radčenko patikino: „Mes gerbiame visus žmones, gyvenančius šalia. Tik prašome padiskutuoti su šalia gyvenančiais ir dirbančiais“.
Tuo vienintelio klausimo, kuriam šiame posėdyje buvo nepritarta, svarstymas baigėsi. Replikos išseko. Tačiau kas galėtų paneigti, kad superkamų būstų kainų dirbtinį „pakėlimą“ gali „susekti“ STT ar FNTT, o visagalė renovacija padeda paslėpti visus europinių pinigų švaistymus … kaip į vandenį. Be to, savų bičiulių, giminių, šeimos narių firmos pelningus savivaldybės užsakymus gauna. Ir „otkatais“ ramiau dalintis, nes niekas nenori artėjančių savivaldos rinkimų išvakarėse sudegti ant dviem Lietuvos partijoms sukrauto korupcinės veiklos laužo.
Šaltinis: http://www.tiesos.lt