Irena Vasinauskaitė. Kauno RATC-o fantazijos apie vietinės rinkliavos kainas… arba Kodėl norisi keiktis rusiškai?

Raseinių rajone kilo didžiulis pasipriešinimas savivaldybės politikų vienbalsiai nustatytoms komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kainoms. Pasipiktinimą turgavietės teritorijoje organizuotame pikete išreiškė ūkininkai, verslininkai, senjorai ir kt. Savivaldybės mero pavaduotojos Gitanos Rašimienės suformuota darbo grupė jau yra pateikusi pasiūlymus, kaip palengvinti padėtį tiems mokesčių mokėtojams, kuriems vietinės rinkliavos kainos skaičiuojamos nuo valdomos kvadratūros.

2016 m. spalio 27 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-370 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ir Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“. Netrukus paaiškėjo, kad be didesnių debatų ir analizės Raseinių išrinktieji patvirtino tokias kainas, jog net ūkininkams ir verslo atstovams jos sunkiai pakeliamos, o ką jau bekalbėti apie paprastus, minimalią pensiją ar atlyginimą gaunančius žmones.

Turgaus teritorijoje organizuotame pikete pradėti rinkti parašai, kuriais prašoma nustatyti atliekų tvarkymo kaštais pagrįstus komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo įkainius, „skaičiuojant – pastoviąją įmokos dedamąją, nuo deklaruotų gyventojų / darbuotojų skaičių, – kintamąją dedamąją, nuo naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus, tūrio (dydžio) ir ištuštinimo dažnių. Ateityje siekti kintamąją dalį skaičiuoti nuo atiduodamų komunalinių atliekų svorio.“

Be to, jeigu Raseinių taryba šio mėnesio pabaigoje vyksiančiame posėdyje pritartų Vaido Kuzmarskio vadovautos darbo grupės siūlymams, tai ūkininkams bei verslo žmonėms pastovusis mokestis mažėtų 40 proc. [nuo 0,10 iki 0,06 ct/kv.m], o kintamoji dalis pigtų net 90 proc. [nuo 0,10 iki 0,01ct/kv.m]. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Raseiniams nustatyta surinkti įmokų suma sumažėtų 70 000 eurų, todėl mažai tikėtina, kad tokiam darbo grupės pasiūlymui bus pritarta. Na, nebent politikai verslininkai sumanytų patys tvarkyti bei rūšiuoti atliekas Raseiniuose ir atsisakytų vadinamojo KRATC-o paslaugų. Ši mintis, žinoma, irgi yra iš fantastikos srities, tačiau Jonavos precedentas vertas dėmesio – Jonų miesto valdžia ėmė ardyti monopolininką brangininką.

Komunalinių atliekų tvarkymo, rūšiavimo, utilizavimo verslas – amžinas. Šiukšles tvarkyti reikės tol, kol žmonija gyvuos. Nebent Lietuvą pasiektų dar kokia direktyva, rekomenduojanti gaminius pakuoti tik į ekologiškas, greitai yrančias pakuotes.

Direktyvinė priedanga

Nesuprantama, kodėl geros parodijos verta KRATCO garsioji prezentacija „Atliekų tvarkymo mokesčio [ATM] nustatymas Kauno regiono savivaldybėse“, praėjusią savaitę pristatyta Raseinių politikams ir visuomenės atstovams, yra „papuošta“ dviem EP ir Tarybos direktyvomis. Anot mokslininkų, vadinamoji gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo direktyva 94/62/EB [bei vėlesnės jos pataisos ir papildymai] – neatlikta ir neįgyvendinama, nors mūsų valstybei jos vykdymas buvo atidėtas iki 2012 metų, o per penkerius metus ir užbaigtas. Direktyvinės nuostatos, tiesa, yra perkeltos į Lietuvos norminius aktus, reglamentuojančius pakuočių tvarkymą, tačiau realiai jos veikimu vartotojai gali įsitikinti tik į supirkimo punktus atnešę plastmasinę daugkartinio naudojimo pakuotę ir pas prekiautojus atsiėmę vadinamojo užstato pinigus. Be to, iš dalies yra įgyvendinta, t,y, biurokratiškai patvirtinta, kenksmingų medžiagų kiekių pakuotėse kontrolės tvarka [šito reikalauja KRATCO minėtame pristatyme raseiniškiams skaidrėse parodyta direktyva].

Taigi, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Raseinių politikams ir visuomenei pateiktame pristatyme nurodytoji direktyva – leisgyvė, anot mane konsultavusių mokslininkų, Lietuvos valdžia neskuba praktiškai vykdyti kai kurių jos rekomendacijų. Tai yra ne visada projektuojamos mažesnės pakuotės, neužtikrinamas jų funkcionalumas ir patogumas vartotojui. Be to, dar negaminamos tokios pakuotės, kad jas būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti ar kitaip panaudoti, tuo sumažinant neigiamą poveikį aplinkai, kai tos pakuotės šalinamos ar jų liekanos apdorojamos. Taip būtų galima mažinti taršos mokesčius, tiesiogiai darančius įtakos komunalinių atliekų tvarkymo kainai, tačiau kam to reikia, jei paprasčiau solidariai „nuskausminti“ visų Lietuvos gyventojų pinigines ir leisti bujoti tokiems monopolistams kaip KRATC-as?

Kol nebus visiškai organizuotas daugkartinio [jau veikia – aut.past.] ir vienkartinio naudojimo pakuočių surinkimas ar sutvarkymas, kitaip tariant, kol procesas neadministruojamas taip, kad už grąžintą kitam panaudojimui pakuotę vartotojui būtų atiduoti už ją sumokėti pinigai, žmonės mokės du kartus. Pirmąkart pirkdami supakuotą prekę, antrą „priduodami“ pakuotę  šiukšlių rinkikams. Kol mūsų valstybė visiškai neįgyvendins čia minimą direktyvą su visomis pataisomis ir papildymais Lietuvai, tol žmonės nepajus visapusiškos tvarkingo pakuočių rūšiavimo naudos.

Nereikia vaistinės svarstyklių

Esu eilinė pilietė, todėl ilgai galvojau, kaip tie visokie komunalinių atliekų rinkikai ir tvarkytojai mums nustato tas žvėriškas šiukšlių pridavimo kvotas – nei pasvėrę, nei bent iš akies pamatavę. O galėtų, jei norėtų elgtis žmoniškai, nes juk nereikia atliekų surinkimo įmonėms vaistinių svarstyklių naudoti. Paskui perskaičiau kauniškių nurodytas direktyvas, pasikonsultavau su mokslininkais ekologais, patrukdžiau vieną kitą Europos Parlamento narį ir paklausiau, ar gali būti taip, kad EP ir Tarybos dalinis norminių aktų ignoravimas didina pelnus besidarbuojančių atliekų tvarkymo srityje nepelno siekiančiose Viešosiose įstaigose, sukuria darbo vietas giminėms, artimiesiems bei bendrapartiečiams,  ilgina komunalinių atliekų tvarkytojų monopolijų egzistavimo laikotarpį ir sukuria mistišką besirūpinančių valstybės ekologija parodomąją kastą.

Visokių išgirdau pamąstymų. Oficialių ir nelabai, tačiau supratau, kad tos nelemtos direktyvos neįgyvendinimas suteikia galimybę atliekų tvarkytojams „pagražinti“ [padidinti – aut.past.] savo naudai elementarią statistinę informaciją, pavadinkime tai, tarkim, „Atliekų tvarkymo srautų prognoze: prognozavimo modelio sudarymu“. Gamintojų ar importuotojų įvežamų pakuočių skaičiai – aiškūs, cheminė sudėtis – taip pat, ekologiškų gamyba – brangi ir jų nėra daug, tai visus srautus galima „suprognozuoti“ į atliekų kiekius.

Pasvarstykime, kaip prognozuoti atliekų tvarkymo perspektyvą, kai BVP mūsų valstybėje auga? Štai premjeras džiaugiasi net 4 proc., o juk gyventojų nesustabdomai mažėja – ir dėl natūraliosios atrankos, ir dėl nesibaigiančios emigracijos? Vadinasi, ir prielaidų teigti, kad komunalinių atliekų daugės, o sąnaudos jų surinkimui bei tvarkymui didės, nei šiapus, nei anapus protingumo horizonto nesimato.

Gyventojų mažėjimo prognozės mūsų šalyje – liūdnos, todėl fantazijos apie komunalinių atliekų kiekių didėjimą ir taršos augimą yra, švelniai tariant, marazmatinės. Na, nebent KRATC-as jau žino, kad Lietuvą užplūs pabėgėlių minia, teršiančių taip, kad Europoje šiukšlės jau neberenkamos, tik buldozeriais stumdomos. Tačiau mokesčių iš tokių teršikų surinkimas – nulinis. Todėl pastoviosios ar kintamosios vietinės rinkliavos mokesčių didinimas – visiškai neįmanomas.

KRATC-istai savo apetito negali paaiškinti

Tačiau Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apetitas nemažas. Vietos politikams – Raseinių rajono savivaldybės tarybai ir administracijai – teks šiam centrui sukurti specialią dietą, kad jis savo mokesčių didinimais nesuriestų į ožio ragą verslininkų, ūkininkų, senjorų, jaunų šeimų ir visų dar neemigravusių iš mūsų šalies.

Mieste prie Dubysos KRATC-o direktorius Kęstutis Balčiūnas ir jį lydintys asmenys praktiškai neatsakė nė į vieną susitikimo metu jiems pateiktą klausimą. Raseinių meras Algirdas Gricius klausė, koks yra ar bus vadinamasis „vartų“ mokestis, kiek centras uždirbo 2015 metais jį rinkdamas ir t.t., ir pan.

Klausykite, gerbiamieji, ar tai reiškia, kad Raseinių savivaldybė, nors ir yra šio centro – viešosios įstaigos dalininkė, ataskaitos už rūpimus metus nematė? Tai kodėl 2016 metų birželio 3 dieną vykusiame šios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas Nr.D16-2-2, kuris teigia, kad yra pritariama „VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro 2015 m. veiklos ataskaitai“. Beje neskelbiamas ir paties K.Balčiūno atlyginimas bei gaunami priedai, tarsi jis ir dar 12 svarbių KRATC-o personų savo algas būtų įsislaptinę ir sužinoti jų negali net tie, kurie turi leidimą dirbti su slapta informacija… Tuo tarpu per šimto centro darbuotojų, gaunančių minimalias ar kiek didesnes algas, atlyginimai kažkodėl jokia paslaptis.

Yra ir daugiau kuriozinių dalykų. Tarkime, įmonių kataloge pateikiama informacija, kad KRATC-e dirba 73, o internetiniame puslapyje galima suskaičiuoti apie 115 ir dar reikalingų darbuotojų sąrašas pridėtas. O šių metų centro viešųjų pirkimų ketinimai bent kiek skaičiuojantį žmogų iš pusiausvyros išverstų. Susipažinusi su KRATC-o internetiniame portale pateikta informacija „Nuo 2017 m. planuojamų pirkimų sąrašas“, nutariau paskelbti sau kavos gėrimo pertraukėlę, kad pailsėčiau nuo sunkiai suvokiamų centro vadovybės didybės maniją iliustruojančių poreikių. Situacija išties keista: savivaldybės, centro dalininkės, verčiamos didinti teikiamų paslaugų įmokas pagal mistines prognozes, veiklos sąnaudos prezentacijose neskelbiamos, tačiau materialinės techninės bazės plėtra – planuojama. Tarkime, teritorijos valymo paslaugas 12 mėn. būtų galima pirkti už 35 000 eurų, tam pačiam laikotarpiui nuomotis frontalinį krautuvą už 40 000 eurų, mišrių komunalinių atliekų mechaninio atskyrimo ir rūšiavimo įrenginių Zabieliškių sąvartyno teritorijoje, Kėdainių rajone [toliau – MAR] aptarnavimo technikos nuomos paslaugas [su operatoriumi ir kuro sąnaudomis] – 90 000 eurų [14 mėn. laikotarpiui], įstaigos kompiuterinės įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros paslaugos per metus kainuotų 5000 eurų, o trijų lengvųjų automobilių remontas, profilaktiniai patikrinimai bei parkavimo paslaugos būtų perkamos pagal poreikį už 5000 eurų ir t.t., ir pan. 

Šios primityviausios, tačiau gana svarbios informacijos ėmiau savarankiškai ieškoti, kai išklausiusi susitikimo įrašą, supratau, kad direktorius K.Balčiūnas nesugebėjo atsakyti į klausimą apie sąnaudas tuo besidomintiems politikams. Vadinasi, verta suabejoti, ar turi šis vadovas kokią nors nuovoką apie vidinius rezervus, taupymą, klientų gerbimą bei dalininkų tausojimą. O gal vis dėlto teisūs specialiųjų tarnybų agentai, teigiantys, kad komunalinių atliekų tvarkymo verslas – totali korupcijos irštva?

Lietuvos ūkio kuriozas: pelnas, gautas surinkus iš klientų mokesčius, skiriamas pelno nesiekiančioms įstaigoms?

Prisipažinsiu, turiu mažne sportinį interesą – esu nuolatinė tokių viešųjų įstaigų, kaip šis Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, portalų lankytoja, nes be galo įdomu, kada Lietuvos valdžia pagaliau susivoks, kokie nepasotinami biudžetų – tiek valstybės, tiek ir savivaldybių – tuštintojai yra būtent tokios vadinamosios… pelno nesiekiančios kontoros.

Ir esu priversta pareikšti: nykesnio, slaptesnio, skurdesnio portalo nei KRATC-o nesu mačiusi. O rinkliavų didinimams tai labai „ukvatnūs“! Tačiau, anot Algimanto Mielinio, susitikime dalyvavęs direktorius K.Balčiūnas ir jo konsultantai nepristatė jokių konkrečių ir ekonomiškai pagristų skaičiavimų, o prognozės tebuvo noras užsitikrinti stabilias viešosios įstaigos pajamas ir ateityje. Jas turės solidariai sumokėti regiono savivaldybės bei gyventojai, tarp jų – ir Raseinių.

Vietoje pabaigos

Svarbiausi atvykusiųjų iš Kauno RATC-o žodžiai įrodinėjant, kodėl būtina ne mažinti, o didinti komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius, buvo šie: prognozės, prielaidos ir … veiksmažodis KORELIUOJA, aiškinantis, kaip įvertinamas „faktinis vienam gyventojui tenkančio susidariusių komunalinių atliekų kiekio pokytis“.

Ką šis protingas žodis reiškia, sužinojau, užsukusi į tarptautinius žodžius iššifruojantį portalą: „Tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje – tikimybinė arba statistinė priklausomybė, neturinti griežto funkcinio ryšio“.

Taigi, kai padorumas ir sąžinė – ne šio pasaulio dimensija, o smegenys visai nekoreliuoja, t.y. pametė bet kokį, net tikimybinį, funkcinį ryšį su verslo, socialine ir visomis kitomis aplinkomis, tokiems „asams“ nesunku pamiršti, kad kiekvienas iš mūsų turime savo asmeninio gyvenimo ir piniginės turinio prognozių, kurios nebesudaro mokesčių didinimo prielaidų.

Todėl išeitis viena: kiekviena, ne tik Raseinių savivaldybė, turi pasiskaičiuoti, kaip jai pigiau tvarkyti komunalines atliekas, ir nuspręsti taip, kaip naudingiausia gyventojams.

Regioniniams atliekų tvarkymo centrams privalu duoti nevienareikšmį atsakymą – tegul tariasi su Lietuvos Vyriausybe, Seimu ar Prezidente, ką daryti: juk jei leido jiems įsisteigti, tai tegul dabar prognozuoja jų išlikimą koreliuodami su Europos Parlamentu ir Europos Taryba, kurios direktyvos įgyvendinimą reikia pradėti, kad Lietuva galutinai neišsivaikščiotų.

Šaltinis: http://www.tiesos.lt

no images were found