Irena Vasinauskaitė. „Kam kvapai, o kam – smarvė…“

Nuostabiame gamtos kampelyje Raseinių rajone, Girkalnio seniūnijoje, Pakalniškių kaime, milijonieriaus Jono Jagmino atžala Darius Jagminas ketina statyti paukštyną, kuriame per metus užaugins pusantro milijono broilerių. Tačiau sukilusi miestelio bendruomenė priešinasi artimai tokio objekto kaimynystei. Kas nugalės: milijonierių užgaidos ar vietos gyventojų noras gyventi sveikoje aplinkoje?

Svarbūs klausimai aptariami per atostogas ar šventes

Apie ketinimus Pakalniškių kaime statyti paukštyną vietiniai gyventojai plačiau sužinojo pernai vasarą, kai UAB „Agrovera“ direktoriaus D.Jagmino užsakymu UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ parengė ir visuomenei pristatė Poveikio aplinkai vertinimo programą [toliau PAV – aut.past.]. Aktyvūs žmonės puikiai suvokė, kad greta jų gyvenamosios vietos atsiradęs taršos objektas kenks sveikatai, nuvertins nekilnojamąjį turtą bei gražias ir turizmui patrauklias, lankytinas vietas padarys atgrasias. Kilo nemenka pasipriešinimo paukštynui banga. Girkalniškiai kreipėsi į žurnalistus, aplinkosauginininkus, politikus.

Lietuvos piliečių ir bendruomenių diskusijoms atvira svetainė http://www.tiesos.lt tuomet spausdino girkalniškių klausimus, nuogąstavimus, nuomones. Žmones glumino ir piktino viešame dokumente pateikta tendencinga informacija.

„Šioje poveikio aplinkai vertinimo programoje į esminius klausimus, kaip 5 paukštidėse auginamų [po 50 000 vnt. – aut. past.] broilerių verslas paveiks aplinką ir žmonių sveikatą, atsakoma taip, kad visuomenė negautų jokios konkrečios informacijos.

Pavyzdžiui:

– 6-ajame PAV puslapyje analizuojama, kas nutiktų, jei dėl kokių nors priežasčių sutriktų mėšlo išgabenimas. Ir atsakoma: tuomet jis būtų sandėliuojamas vienoje iš paukštidžių. Apie kokias nors to sandėliavimo normas [kiekius, laiką ir pan.] dokumente neužsimenama. Nėra duomenų ir apie tai, kur tokiu atveju būtų perkelti 50 000 ten auginamų broilerių.

– 8-ajame PAV puslapyje teigiama, kad atsakomybė už labai plataus spektro dezinfekcinių priemonių tikslingą bei teisingą naudojimą teks ūkinės veiklos organizatoriui. Ir tai, anot programos autorių, yra vienintelis garantas, kad nuodingi skysčiai į aplinką nepateks. Visuomenės kontrolė PAV nėra numatoma. Apie tokią galimybę net užsimenama.

– 8-ajame PAV programos puslapyje rašoma „Duomenimis apie nustatyta ir įteisinta gyvulininkystės komplekso sanitarinę apsaugos zoną [SAZ] šioje stadijoje nedisponuojame“ [dokumento kalba netaisyta – aut past.]. Tačiau disponuojama informacija, kiek toje fermoje bus auginama broilerių ir yra žinomos normos: jeigu komplekse auginama 300 SG vienetų [sutartinių gyvūnų – aut. past.], ir tai sudaro 750 000 paukščių, tai artimiausias namas turi būti už 1000 metrų, t.y. už vieno kilometro. Tačiau UAB „Agrovera“ PAV autoriams, ko gero, pateikė tik vienos vados duomenis, t.y., kad paukštyne bus laikoma tik 100 SG [sutartinių gyvūnų vienetų – aut.past.], t.y. 250 000 vnt. Atrodytų, tarsi tos sanitarinės zonos ir nereikėtų… Argi ne taip reikėtų suprasti tą užuominą? Tačiau toliau teigiama, kad per metus paukštyne iš viso ketinama užauginti 1 500 000 broilerių, o tai reiškia, kad orą, gruntinius vandenis bei žemę nuolat terš 600 SG [sutartinių gyvūnų vienetų]. VADINASI, sanitarinė zona – atstumas nuo artimiausių gyventojų, vandens telkinių, paveldo objektų ir t.t. – turėtų būti net 2000 metrų [apsaugos zona aplink paukštyną turėtų driektis bent du kilometrus – aut. past.]. 18-ajame PAV programos lape teigiama, kad esą paukštynas bus nuo miestelio nutolęs apie 3 kilometrus, tačiau realiai nuo antrojo Girkalnio tvenkinio yra tik apie 540 metrų, o artimiausi gyvenamieji namai [pagal 9-ąjį dokumento lapą] nuo planuojamos veiklos objektų nutolę tik per 220 metrų. Jei veikla išties būtų pradėta vykdyti ten, kur dabar planuojama, paveldo objektai ir kitos turistų lankytinos vienos, pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo masinių žudynių vieta, atsirastų vos ne paukštyno teritorijoje [apie 50 metrų].“

Taigi, pernai atostogų metų buvo pristatyta Jagminų verslo, t.y. ūkinės veiklos vykdymo programa, o šiemet nežinia, kas pasirinko, kad PAV ataskaitos viešas svarstymas surengtas Didžiosios savaitės pirmadienį. Gal dėl šios priežasties, kad po Verbų sekmadienio ir prieš Didįjį prisikėlimą žmonės nenorėjo nervintis ar ginčytis, renginyje nedalyvavo visi UŽ ar PRIEŠ paukštyno atsiradimą Pakalniškių kaime pasirašiusieji.

Tik aktyviausieji Girkalnio seniūnijos gyventojai, susipažinę su PAV ataskaita, labai operatyviai sureagavo ir žiniasklaidai, visoms aplinkosauginėms institucijoms bei politikams išsiuntinėjo savo pastebėjimus:

Raseinių rajono girkalnio seniūnijos gyventojai

UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“                            2017-03-31

Aplinkos apsaugos agentūrai

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

NVSC prie SAM Kauno departamentui

Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai

DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAUKŠTYNO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS

Išanalizavus UAB „Agrovera“ planuojamos ūkinės veiklos – paukštyno (viščiukų/ broilerių auginimas ir realizavimas), kuri bus vykdoma Pakalniškių kaime, Girkalnio seniūnijoje, Raseinių raj. savivaldybėje, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, nustatyti tikrovės neatitinkantys faktai.

Rašoma, kad pasirinkta vietovė yra atoki. Tikrovėje artimiausi gyvenamieji namai nuo planuojamo paukštyno nutolę apie 220 m pietvakarių kryptimi (Pakalniškių kaimas), 370 m šiaurės rytų kryptimi (Dvareliškių kaimas). Artimiausi paviršiniai vandens telkiniai – Girkalnio II tvenkinys (nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos (sklypo) nutolęs daugiau kaip 630 m (šiaurės, šiaurės rytų kryptimi), Girkalnio I tvenkinys (nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos (sklypo) nutolę daugiau kaip 970 m (šiaurės, šiaurės rytų kryptimi). 900 m iki Girkalnio pagrindinės mokyklos ir Girkalnio vaikų darželio. 700 m atstumu esančiame Girkalnyje, 2011 m surašymo duomenimis buvo 877 gyventojai.

Teigiama, kad su įmonės teritorija nesiriboja jokie viešosios paskirties pastatai bei rekreacinės zonos. Kas tada yra šios vietovės, nutolusios nuo planuojamo objekto?

1. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Raseinių r. sav., Girkalnio mstl. (Girkalnio sen.) – 2 km.
2. Girkalnio mstl. žydų senosios kapinės Raseinių r. sav., Girkalnio mstl. (Girkalnio sen.) – 1,5 km.
3. Girkalnio mstl. žydų žudynių vieta ir kapas Raseinių r. sav., Girkalnio mstl. (Girkalnio sen.) – 1,5 km.
4. Kapas Raseinių r. sav., Girkalnio mstl. (Girkalnio sen.)
5. Rašytojo, dramaturgo Aleksandro Fromo-Gužučio kapas Raseinių r. sav., Girkalnio mstl. (Girkalnio sen.) – 2 km.
6. Naukaimio piliakalnis su gyvenviete Raseinių r. sav., Naukaimio k. (Girkalnio sen.) – 900 m. Kelias į šią vietovę ribojasi su planuojamo objekto teritorija.
7. Vokiečių civilinės kapinės – 300 m.
8. Maro aukų kapas – 250 m.

Teigiama, kad vietovė nėra reikšminga visuomeniniu požiūriu. Gal galime sužinoti, pagal kokius kriterijus taip nuspręsta? Nuo kada tokias išvadas daro ne visuomenė, o UAB? Kita vertus, akivaizdu ir kitkas: pastačius šį objektą, vietovė tikrai taps nepatraukli ir net negalima toms investicijoms, kurios būtų patrauklios ir sveikatai palankios čia įsikūrusiai bendruomenei. Argi ne tai turėtų būti svarbiausia? Visų bendras interesas?

Pabrėžiama, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos (įskaitant esamą foninę taršą) aplinkos oro tarša padidės nežymiai, tačiau leistinos normos bet kuriuo atveju nebus viršijamos nei sklype, nei už jo ribų. Bet neatsižvelgiama į tai, kad artimoje teritorijoje jau dabar yra pakankamai taršos šaltinių, kad ir 36 gyvulininkystės ūkiai su 293 galvijais – jie visi gali būti potencialūs požeminio vandens teršėjai (mėšlas, srutos). Vos 2,5 km už miestelio jau įsikūręs didelio pavojingumo Girkalnio kiaulių kompleksas (laikoma 10 000 kiaulių), o pačiame miestelyje veikia ypatingai didelį pavojų keliantys Girkalnio miestelio nuotekų valymo įrenginiai.

Be to, PAV ataskaitoje teigiama, kad atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį bei sąlygojamą taršą, tikėtina, kad planuojamas objektas būtų priskirtas vidutinio pavojingumo objektui. Iš kiekvienos paukštidės teršalai į orą bus išmetami per 18 taršos šaltinių. Per metus teršalų išskirs 107,305 tonų, o mėšlo kasmet bus pagaminama apie 12 000 tonų. Grėsmingai atrodo ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nenumato naudoti išmetamųjų dujų valymo įrenginių ar kitokių taršos bei jos poveikio mažinimo priemonių. Dar daugiau – dezinfekcijai bus naudojami sveikatai žalingi biocidai omnicidas ir virocidas, kurie po aerozolinio išpurškimo veiksmingi ir tuo pačiu metu pavojingi išlieka net 7 dienas. Amoniako kiekiui mažinti bus naudojamas probiotikas, taip pat purškiamas aerozoliu. Sunku patikėti, kad šie teršalai nepasklis už įmonės teritorijos ir žymiai nepadidins esamos foninės taršos.

Atliekant triukšmo modeliavimą planuojamiems transporto srautams nustatyti, neatsižvelgta į jau esamus transporto srautus šiltuoju metų periodu, kai vyksta intensyvūs lauko darbai ir juda ūkininkų technika. Neatsižvelgta ir į šalia miestelio einančios autostrados Kaunas-Klaipėda keliamą triukšmą. Taigi planuojamą statyti objektą aptarnaujantis transportas bus papildomas triukšmo šaltinis ir neigiamai veiks gyventojų sveikatą.

Aiškinantis galimus pavojus ir ekstremalias situacijas nustatyta, kad UAB ,,Agrovera“ bendrovės veikla labiausiai nukentėtų sutrikus elektros energijos tiekimui iš skirstomųjų tinklų.

Tačiau visiškai neįvertinta paukščių ligų sukelta ekstremali situacija. Be to, nenumatyta ir paukščių gaišenų užkasimo vieta. Kadangi paukščių gripo virusai H5N1, H5N7 ir H5N9 pavojingi ir žmonėms, oficialiai nustačius paukščių gripą, gali būti priimtas sprendimas 3 km spinduliu išpjauti visus paukščius ir juos saugiai sunaikinti, o 10 km spinduliu būtų ribojamas paukščių ir žmonių judėjimas. Tačiau PAV ataskaitoje apie tai nekalbama.

Konstatuojamas galimas nereikšmingas nekilnojamojo turto kainų sumažėjimas – dėl psichologinio poveikio, nemalonios asociacijos su paukštyno veikla. Tuo pačiu pabrėžiama, kad metodikos, kuri leistų įvertinti nekilnojamojo turto kainos pokytį dėl tam tikrų pokyčių teritorijoje, nėra. Tačiau būtent tas apibūdinimas nereikšmingas turi reliatyvią reikšmę: milijonieriui ir šimto tūkstančių praradimas yra nežymus, o paprastam žmogui, visą gyvenimą investavusiam į turtą, ir keliasdešimt eurų yra dideli pinigai. Kas kompensuos šiuos praradimus? Tuo labiau, kad manome, jog kainų pokytis bus reikšmingas – kas norės įsigyti nekilnojamąjį turtą taršios įmonės kaimynystėje?

Ataskaitoje išskirtume vieną pagrindinę paukštyno teigiamybę – bus sukurtos 6–8 darbo vietos vietiniams gyventojams. Tačiau vieta buvo pasirinkta kaip tinkamiausia numatomai veiklai, atlikus transporto, infrastruktūros, inžinerinio aprūpinimo, preliminarią analizę, ir visiškai nekreiptas dėmesys į žmonių užimtumą, bedarbystę.

Daugiau teigiamybių neįžvelgiame – mūsų kaimynystėje įsikurti norinti įmonė registruota ne Raseinių rajone, vadinasi, mokesčių rajonui nemokės. Vandenį naudos iš savo gręžinio, tad ir rajono vandentvarkos įmonė pelno negaus. Kraikui bus naudojamos sausos pjuvenos, kurios Raseinių rajone negaminamos, vadinasi, rajono verslininkai pelno neturės.

Išanalizavę grafikus matome, kad teršalai ir triukšmas veiks gyventojų gyvenamąją ir žemdirbiškąją aplinką ir tai turės neigiamos įtakos žmonių sveikatai.

Analizuojant pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, susidaro įspūdis, kad ji parengta vadovaujantis pasenusia informacija, dirbant kabinete ir nemačius tiriamos aplinkos – tiesiog pasirėmus bendrais Raseinių rajono tyrimo ir stebėjimo rezultatais.

Prašome poveikio aplinkai vertinimo subjektus, atsižvelgti į mūsų pastabas ir atsakingai pateikti vertinimo išvadas.“

Audringame svarstyme pasiūlymai duoti į snukį

Taigi, Didžiosios savaitės pradžioje vykusiame Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstyme dalyvavo tos ataskaitos rengėjai UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ atstovai, šio dokumento užsakovas UAB „Agrovera“ direktorius Darius Jagminas, Raseinių meras Algirdas Gricius, administracijos direktorius Remigijus Ačas, Girkalnio seniūnė Justina Šaulienė, visų trijų Raseinių rajono laikraščių žurnalistai ir apie … 10 proc. Girkalnio miestelio bei jo apylinkių gyventojų.

* Sukiršintame Girkalnio miestelyje rinkdama parašus UŽ paukštyno statybą, Vaida Stalauskienė vilkėjo Rasų judėjimo marškinėlius, tuo tarsi sudarydama įspūdį, kad šios organizacijos lyderiai jos misiją remia. Tačiau dabartinis Raseinių savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas, paprašytas patvirtinti arba paneigti šitą žinią, paaiškino: „Vaida Stalauskienė buvo mūsų judėjimo valdybos narė. Tačiau dabar mes nuo jos atsiribojome. Aš kategoriškai jos prašiau nesikišti į šį procesą, tačiau ponas Jagminas rado raktą į jos širdį ir jinai pasirinko pono Jagmino draugiją.“ „Mūsų Raseiniams“ nuotr.

„Visuose rajonuose statote gražiose vietose. Prie Nemuno, Čepkelių raisto, Lazdijų rajone Krikštonių kaime…“ – vos pradėjusi milijonierių Jagminų fermų išsidėstymo schemas vardyti girkalniškė buvo chamiškai PAV ataskaitos užsakovo Dariaus Jagmino nutraukta: „Nepainiokit geografijos, ponia. Neklaidinkite. Nemuno kaimynystė toli…“

D. Jagminas. „Mūsų Raseiniams“ nuotr.

Į svarstymą susirinkę žmonės kone visuotinai piktinosi ketinimais jų gražų kraštą paversti dvokiančia ferma. Tačiau kiekvieną pasisakantį [išskyrus Raseinių rajono merą A.Gricių bei administracijos direktorių R.Ačą – aut. past.] D. Jagminas bene nuo pusės žodžio nutraukdavo teorinėmis tiesomis – jų besiklausydamas galėjai pamanyti, kad paukštyną pastačius oras Girkalnyje „Dolce Gabana“ arba „Coco Chanel“ pakvips: „Viskas bus su visais taršos, triukšmo reikalavimais. Daroma europietiškai. […] Mokesčiai bus mokami Raseiniuose.“ Į pastarąjį D.Jagmino teiginį sureagavo vietiniai: „Kokie mokesčiai: žemės nuomos ir gyventojų pajamų mokestis? Manote, rajonas praturtės? O taršos kelių kartų gyvenimams gausime.“

Keista, tačiau išsamesnio komentaro nesulaukė štai toks ataskaitos užsakovo teiginys: „Jei reikės perregistruoti įmonę, tai ir bus perregistruota…“ Juk mokesčiai mokami tai savivaldybei, kurioje registruotas verslas. Regis, diskusijų pradžioje buvo pateikta informacija, kad Pakalniškių paukštynas integruotas į Kaišiadorių?

„Kiek vištų pats laikai?“ – domėjosi girkalniškiai. Ir piktinosi: „Apie kokius kvapus čia kalbate? Ne kvapas tai, o smarvė…“

Bene išsamiausiai ataskaitą komentavęs ir probleminius klausimus kėlęs Girkalnio gyventojas, D.Jagmino „veterinoriumi“ pavadintas, irgi kelis kartus paukštyno steigėjo netaktiškai buvo nutrauktas. Tačiau žmogus nesutriko ir situaciją bei pateiktą PAV ataskaitą analizavo objektyviai:

„Mums pateikta atskaita – standartinė. Nepritaikyta konkrečiai vietovei. Ši vieta pasirinkta dėl kelių bei infrastruktūros. Turime apsispręsti. Dėl žadamų įkurti kelių darbo vietų – tai reikia pasakyti, kad Girkalnyje bedarbių mažne nėra.

Miestelyje tarša ir taip didelė. Kaimynystėje yra kiaulių kompleksas, ūkininkai per miestelį važinėja. To neišvengsi, nes jie čia seniau įsikūrę, tačiau nauja tarša nereikalinga. Diskusijos dėl gyventojų nekilnojamojo turto nuvertėjimo yra aktualios, nes jei ateitų turizmo, poilsio verslo atstovai į Girkalnį, turtas brangtų, jei dar vienas taršos objektas – mūsų namų kainos kris. […] Nereikia kalbėti, kad neturime reikšmingo paveldo. 150–200 metrų nuo planuojamos ūkinės veiklos senos 19 amžiaus kapinės. O Pakalniškių šaltiniai – negi nereikšmingi? Nueikite pasivaikščioti – kokios ten gražios vietos, kokie saulėlydžiai…“ – agitavo miestelio gyventojas.

Šių eilučių autorė minėtus objektus aplankė dar prieš Girkalnio gyventojų susirinkimą, parymojo ir toje vietoje, kur ketinama broilerius auginti. Kokios mintys apniko? Labai paprastos ir žmogiškos. Reikia visai sąžinės neturėti, kad projektuotum paukščių fermos „akistatą“ su Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčia, kuri iš tos vietos, kur Darius Jagminas ketina vištides statyti, atsiveria kaip ant delno. Nejučia pagalvoji, kad genai daro savo. Jei jau tėtis kolūkiams vadovavo tuomet, kai „ant kalnelių prie upelių“ fermas statė, tai kuo sūnaitėlis prastesnis?

D.Jagminą ypač sunervino „veterinoriumi“ paniekinamai vadinto vyro skaičiavimai, kiek per metus būsimame vištinyke susikaups mėšlo, ir užsipuolė žmogų, iš kur šis tokius skaičius gavęs. Pasirodo, skaičius specialistas rado būsimųjų ūkinės veiklos plėtotojų dokumentuose, todėl skaičiavimus pateikiame ir skaitytojams.

Ataskaitos 19 psl.

Paukštidėse broileriai bus auginami ant gilaus kraiko. Kaip minėta anksčiau, kraikui bus naudojamos medienos pjuvenos/durpė, kurios bus pagal sutartį atvežamos iš artimiausios perdirbimo įmonės. Mėšlas iš pastatų bus šalinamas po kiekvienos išaugintos broilerių partijos, maždaug kas 38–40 dienų. Per metus numatoma išauginti 6 partijas broilerių. Viena partija sudarys 250 tūkstančių broilerių. Tai iš viso per metus bus užauginta iki 1 500 000 vnt. broilerių. Pagal pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų (Kėdainiai, Vilainiai 2000) 3.3 priedą – auginant 1000 broilerių ant gilaus kraiko per metus susidaro 7.9 tonų mėšlo. (Tai iš 1 500 000 susidarys 12 000 tonų mėšlo)

1 000   –  8 t.
1 500 000 – X       X=  1 500 000 x 8: 1 000 = 12000 tonų per metus.“

Dabar kiekvienas sau pamąstykime: greta įsikūręs vadinamasis kiaulinykas turi srutų – jas pila ant laukų, vietiniai ūkininkai irgi organinių trąšų turtingi. Ne veltui D.Jagminas užsiminė, kad jei bus paukščių mėšlo pertekliaus, tai vieną paukštyno korpusą skirs jo sandėliavimui. Ir sąnaudas kvapų naikinimui didins? Ar daug regėjote verslininkų, kurie vardan žmonių gerovės jau dabar nuostolius darytųsi?

Beje, „veterinoriumi“ pakrikštytas vyriškis pateikė vietiniams paukštyno fanams vertingos informacijos, nes norintys gauti darbo paukštynuose savo paukščių laikyti negali – kad nedidintų užkrečiamųjų ligų rizikos verslo objektuose. Tačiau jeigu kokia baisi liga pasklistų Girkalnio kiaulių komplekso ar būsimojo paukštyno 3 km spinduliu esančioje apsaugos zonoje, tai visiems auginantiems vištas ir kiaules tektų savo augintinius išskersti.

Kas netikėtai paaiškėjo girkalniškių susiėjime?

Poveikio aplinkai ataskaitą paruošę specialistai teigė, kad dailiai prie autostrados prigludusiame miestelyje namai ir kitas nekilnojamasis turtas nėra brangūs, nors jame pastatus ar žemę masiškai parduodančių dar nėra. Vadinasi, gražiose apylinkėse tarp Kauno ir Raseinių gyventi miela bei patogu. Vaikų darželį lanko apie 50 vaikų, taigi ne visas jaunimas į didmiesčius ar užsienius išdūmė.

Nereikia nei labai slaptų metodikų, kad sužinotum, kiek kainuos nekilnojamasis turtas Girkalnyje ir jo apylinkėse, jei paukštynas vis dėlto nutūps Pakalniškio kaime. Jau kaimynystėje pūpsantis kiaulių kompleksas padarė nekilnojamojo turto perkainavimą.

Beje, susitikime žmonės išgirdo du keistus ataskaitą ruošusių prisipažinimus.

Pirma – pasirodo, miestelio paveldo objektai [daugiau jų pateikta po straipsniu – aut. past.] neįregistruoti registrų centre. Vadinasi, faktiškai jų nėra, todėl ant 19 amžiaus kapinių, Pirmojo pasaulinio karo aukų, žydų masinio naikinimo bei laidojimo vietose galima ne tik fermas statyti, bet ir užarti? Ir t.t., ir pan. Šių eilučių autorė aplankė tas vietas ir stebėjosi, labai švelniai tariant, vietinės seniūnės apsileidimu – amžinojo poilsio vietos seniai nebetvarkomos.

Antra – nėra metodikos, kuri leistų apskaičiuoti foninę kompleksinę oro taršą, triukšmą, skleidžiamą smarvę. Įdomiai skambėjo aiškinimai, kad pristatomoje ataskaitoje pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktas metodikas prognozuojama tik galima būsimojo paukštyno tarša, triukšmas ar skleidžiama smarvė, tačiau ne suminė, nors Girkalnio seniūnijoje ir labai arti miestelio įsikūręs kiaulių kompleksas, laikomas padidintos taršos objektu, esama galvijų fermų, veikia valymo įrengimai ir kt.

Žmonės metodikų nevalgo, neuosto ir neįkvepia

Deja, tik taip galima įvertinti biurokratinių programų, ataskaitų ir kitų valdiškų dokumentų pristatymus paprastiems, doriems ir labai nedrąsiems bei įbaugintiems Girkalnio gyventojams. Tokiems žmonėms jau šaukte šaukti norisi: neatiduokite savo žemės, namų, oro, neleiskite teršti savo gyvenimų kažkokiems arogantiškiems chamams, kuriems vis negana ir negana eurų, dolerių ar kitokios valiutos.

Nežinia, ar dar kas tiki Dariaus Jagmino padorumu – kad pažadus jis vykdys būtent taip, kaip tose metodikose ar ataskaitose surašyta, jei net susitikime su girkalniškiais šitaip nekultūringai elgėsi: šaipėsi, neva žmonės nežinantys geografijos, priekaištavo žurnalistams, esą šie tendencingi, neetiški, jo nuomonės nepasiteiraujantys, o kad pats kitus per pusę žodžio ar sakinio nukirtinėja, jis, ko gero, net nepastebėjo. Ir tiek nuomonių „prireiškė“, kad jaučio odoje nesurašysi – netilps.

Raseinių rajono meras A. Gricius. „Mūsų Raseiniams“ nuotr.

Išklausė girkalniškiai ir Raseinių rajono vadovų – mero Algirdo Griciaus bei administracijos direktoriaus Remigijaus Ačo – žodžius. Be kita ko, pirmasis prisipažino su norinčiais Girkalnyje vykdyti ūkinę veiklą nekalbėjęs, antrasis pasisakė šiuo klausimu neturįs nuomonės. Tačiau abu unisonu tikino: Pakalniškių kaime ketinančio įsikurti paukštyno likimą lems patys gyventojai. Artimiausiame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus patvirtinta gyventojų apklausos tvarka, tuomet žmonės ir galės – tarsi mini referendume – slaptu balsavimu pareikšti savo nuomonę: pritaria jie paukštyno Pakalniškių kaime statybai ar ne.

Raseinių rajono administracijos direktorius Remigijus Ačas. „Mūsų Raseiniams“ nuotr.

Žodžiu, dabar labai svarbu tikėti savo jėgomis ir gintis visomis teisėtomis priemonėmis, nes nuolankus susitaikymas su skriaudikais primena skaudžius istorinius faktus, kai šimtai žydų tautybės žmonių, į žudynių vietas varomi kelių sargybinių, nesipriešino, o susitaikę su likimu ėjo mirti.

Rinkimės orų ir neužterštą gyvenimą, mokykimės būti vieningi, ypač saugodami ir puoselėdami bendrąjį gėrį – švarią ir saugią aplinką, sveikatą, bendruomeniškus santykius.

P.S. Poveikio aplinkai ataskaitos svarstymas – svarbus žingsnis. Jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Jei jau ataskaita pristatoma visuomenei, vadinasi, konkrečios gyvenamosios vietos vadovai jau žino, kokia ūkinė veikla ir kurioje vietoje bus vykdoma. Minėtas norminis aktas numato, kad Poveikio aplinkai vertinimo programa pradedama ruošti tik tuomet, kai konkrečios vietos administracija [šiuo atveju – Raseinių savivaldybės administracijos direktorius] savo pasirašytu įsakymu leidžia tai daryti. Vadinasi, prieš 2–3 metus bent tuometinis administracijos vadovas žinojo, kokia PAV programa ar ataskaita Girkalnyje bus svarstoma 2017 metais…

 

* * *
Girkalnio miestelio paveldo objektai, paminėti straipsnyje („Mūsų Raseiniams“ nuotraukos):

Šaltinis: http://www.tiesos.lt

no images were found

4 thoughts on “Irena Vasinauskaitė. „Kam kvapai, o kam – smarvė…“

  1. Dariau. Bus sunku zmones provincijoje naujovems salti.

  2. perskaičius straipsnį pasijutau lyg prieš 30 metų rašytas – buvo karvių kompleksai , kiaulių pilnos fermos , buvo ir paukštynai – tai VIDUKLĖ IR NEI VIENAM NESMIRDĖJO , bet ir niekas neklausė ir visi gyvenome ir turėjome darbo vietas , o dabar steigia darbo vietas o jau ta vadinama smarve kvėpavome ir nenumirėme , o dabar jau mažai beliko kas kvėpuoja , daug namų su užkaltais langais ir dar bus daugiau , čia daugiau smirda politika – sustokime brangieji ir nustokime politikuoti ir GIRKALNIUI IR rajonui bus ramiau , sugrįš mūsų vaikai ir dirbs čia , o bus 80 darbo vietų , o tie kurie rėkiate labai turėsite patylėti , o rajone jauniems žmonėms neliko kur dirbti – BILDERIS išsisklaidė , STATYBA vos kvėpuoja . Sėkmės darantiems gerus darbus .Tiems kuriems protas vėluoja pagal amžių – gerai pagalvokite ar pasitarkite su kaimynu

  3. Seniau ir alu nuo 8 pardavinėdavo ir renginiuose prekiaudavo ir dešra du kartus per savaite veždavo ir eilėse prie jos stovėdavai tik ne visada likdavo ir uostydavai viską, tai nereiškia kad dabar taip turi buti 😀

  4. Strategiskai gera vieta?!! Brautis per visa miesteli, pro mokyklos zona kur vaikai laksto, tarp gyvenamuju namu su pilnais meslo sunkvezimiais… Wtf?

Comments are closed.