Ilgiausių metų jubiliatams

Tęsdami Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą tradiciją, Savivaldybės vadovai lanko rajono ilgaamžius senolius ir sveikina juos garbingų asmeninių jubiliejų proga. Meras Algirdas Gricius, vicemerė Gitana Rašimienė ir mero patarėja Vaida Tunaitienė kartu su seniūnijų seniūnais pastaruoju metu aplankė Raseinių, Šiluvos ir Nemakščių krašto jubiliatus.

   Rugpjūčio pabaigoje 90 metų sukako Raseinių kaimiškosios seniūnijos gyventojai Elžbietai Kulpinskienei. Elžbieta su vyru dirbo kolūkyje, užaugino keturias dukras ir sūnų, sulaukė septynių anūkų ir 9 proanūkių. Moteris mėgo bendrauti su žmonėmis, dalyvaudavo vakaronėse, tačiau laisvo laiko nedaug likdavo – vaikus augino, namuose ūkiškai vertėsi, gyvuliukus laikė. Sandėlininku dirbęs sutuoktinis išėjo anapus prieš kelis dešimtmečius, o senolė dabar gyvena prižiūrima dukters. Prieš metus patyrė sunkią ligą, tačiau artimųjų rūpesčiu pasitaisė, nors protas dar šviesus, tačiau kalbėti sunku ir kojos nelabai klauso.

   Rugsėjo pirmosiomis dienomis gražią 95-erių metų sukaktį pasitiko Šiluvos seniūnijos gyventoja Bronislava Čeledinienė.Šiluvos apylinkėse gimusi ir augusi, ji buvo vyriausia septynių vaikų šeimoje. Broliai jau iškeliavę Anapilin, o sesės dar gyvos ir netgi buvo atvykusios vyresnėlės jubiliejaus proga pasveikinti. Bronislava pasakoja, kad mokykloje jai gana gerai ėjosi, tačiau tėvai neišgalėjo į aukštesnius mokslus leisti. Moteriai per ilgą gyvenimą visko teko patirti: pamena, jai mokinukei esant, į Raseinių Žemaičio aikštėje vykusias iškilmes buvo atvažiavęs Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija. „Smetonienė – tokia puiki moteris, juoda suknia, baltais karoliais…“, – Bronislava kaip šiandien prisimena pirmųjų Lietuvos asmenų viešnagę Raseiniuose. Moteriai teko patirti sunkius karo metus, paskui – darbas kolūkyje, namų ūkio rūpesčiai. Su vyru užaugino dukrą, jau seniai tapo našle – sutuoktinis prieš 40 metų išėjo, iš kur negrįžtama. Bronislava visuomet santarvėje su aplinkiniais gyveno, niekuomet neatsisakydavo ištiesti pagalbos ranką, jei kam bėda ištikdavo – ar ligonis kaimynystėje, ar šermenys, ar kam gyvulys apsirgo, ar kiti sunkumai. Galbūt už gerą širdį Dievulis skyrė ilgus dešimtmečius ir, nepaisant gražaus amželio, vis dar šviesų protą bei atmintį. Pamačiusi jos pasveikinti atvykusią vicemerę Gitaną Rašimienę, jubiliatė prasidžiugo: „Pažįstu jus ir atsimenu, buvote atvažiavusi manęs pasveikinti, kai 90-metį švenčiau…“ Iš Bronislavos lūpų prisiminimai ir žodžiai kaip vanduo liejasi – čia ji savo gyvenimą pasakoja, čia archajišką liaudies dainą užtraukia, čia ilgėliausią eilėraštį deklamuoja… Ir dar pasigiria, kad lazdele pasiramsčiuodama į greta esantį pušynėli pagrybauti nutipena. Didelį ačiū jubiliatė taria priešais gyvenančiai dukterėčiai, kuri gelbsti senolei kasdienėje buityje.

   Rugsėjį 90 metų sukako Nemakščių seniūnijos gyventojui Broniui Lembučiui. Vyriškis iš šių kraštų kilęs, augo aštuonių vaikų šeimoje, kuri vertėsi gana vargingai. Bronius savo moterį sutiko ir šeimos lizdą susuko jau trisdešimtmetį peržengęs, tačiau viską gyvenime suspėjo: išaugo trys dukros kaip liepos, kurios suleido šaknis Raseinių žemėje ir sukūrusios šeimas dovanojo 6 anūkus, dabar giminės medį naujos atžalos puošia – du proanūkiai. Jubiliatas visą gyvenimą išdirbo Viduklės geležinkelio stotyje, vertėsi ūkiškai, o laisvu laiku mėgo žmonėse būti, visur dalyvaudavo, kaip pats sako, nei vestuvės be jo dainų apsiedavo, nei laidotuvės – be jo giesmių. Paklaustas apie sveikuolišką gyvenimo būdą tik ranka numoja – ne tie laikai buvo: teko visko patirti, daug darbo pakelti, o valgė, ką turėjo, ir sveikata niekad nesiskundė – iki 80 metų amžiaus pas daktarus nesilankė. Tik brangios sutuoktinės, su kuria drauge nugyveno 53 metus, netektis prieš penkerius metus palaužė Broniaus sveikatą. Tačiau laikas po truputį užglostė netekties skausmą – senolis yra guvaus proto ir vėl pozityviai žvelgia į pasaulį: kiek gali juda kruta, domisi politika ir visuomeniniu gyvenimu, o naujienoms sužinoti ar akiračiui praplėsti mieliau renkasi spaudą, ne televiziją. Broniaus gyvenimą praskaidrina ir kasdienybėje gelbsti nuolat jį lankančios dukros, žentai, anūkai… O „Ilgiausių metų“ jubiliatui užtraukęs seniūnas R. Laugalis palinkėjo, kad ateinantys metai būtų gausūs proanūkių.

Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*