III tarptautinė konferencija Šiluvoje. Krikščionybė ir kūrybiškumas

Būti kūrybiškam – Dievo pašaukimas žmogui. Pradžios knygoje skaitome, jog Viešpats Kūrėjas sukuria žmogų kaip mažąjį kūrėją, pašauktą bendradarbiauti didžiajame ir besitęsiančiame kūrinijos kūrimo akte. Būti žmogumi savaime reiškia atspindėti Dievo kūrybiškumą savuoju kūrybiškumu. Vis dėlto kūrybiškumas tarsi įkalina. Postmodernioje visuomenėje elgtis kūrybiškai tampa ne tik mados šauksmu, bet ir imperatyvu kiekvienam žmogui. Susiformuoja tokios sąvokos kaip kūrybinės industrijos, kūrybos ekonomika, dėl kurių kūrybiškumas tampa privalomas. Gyvenant informacijos amžiuje, socialiniai tinklai įgalina kiekvieną būti kūrėju. Tačiau ar tai nemenkina pačios kūrybos kaip išimtinės ir pakylėtos veiklos sampratos? Ar kūryba netampa vienadiene, profaniška, nenešančia ilgalaikių gyvenimo pokyčių?

Kai katalikų filosofas vyskupas Juanas Caramuelis y Lobkowitzius, o kiek vėliau Gottfriedas Leibnizas atrado dvejetainę skaičiavimo sistemą, kuri po maždaug 300 metų tapo žmonijos gyvenimo pagrindu, jie, nepaisant savo genialumo, nenumatė visų šio atradimo rezultatų. Panašiai nutiko su daugybės atradėjų ir kūrėjų pasiekimais. Tai atveria galimybę vertinti žmogiškąją kūrybą kaip fragmentą, išnyrantį žemiškojoje tikrovėje nedideliu pavidalu, tačiau šaknimis besiremiantį į neaprėpiamą Dievo kūrybingumą. Čia atsiveria kūrybiškumo gelmė krikščioniškuoju požiūriu – žmogus geba būti tikrai kūrybingas tik nugalėjęs individualistines paskatas ir atsivėręs Dievui – Kūrėjui, apdovanojančiam savo kūrinius kūrybingumu. Būdamas kūrybingas, žmogus atranda save kaip kūrėją Dievo ir kūrinijos visumos kontekste. Priėmęs tikrovę kaip sukurtą, žmogus ir pats geba kūrybingai siekti vaisingų žemiškųjų rezultatų.         

III tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje skirta nagrinėti fundamentalią kūrybos ir kūrybiškumo sampratą teologijos ir kitų mokslų požiūriu, tarpdiscipliniškai pažvelgti į kūrybos problematiką įvairiose žmogaus gyvenimo ir veiklos sferose.

Temos

  • Kūrybos reikšmė žmogaus ir žmonių bendruomenių gyvenime;
  • Kūrybiškumas ir teleologija: ilgalaikių ir trumpalaikių kūrybos rezultato įtakų istorijai (ne)suderinamumas;
  • Kūrybiškumo ir atsitiktinumo santykis;
  • Žmogaus kūrybiškumas bibliniu požiūriu;
  • Krikščionybės potencialas ir įtaka dabarties ir ateities kūrybiškumo percepcijoje;
  • Kūrybiškumo perspektyvos ir krikščionybės vaidmuo sprendžiant klimato kaitos, dirbtinio intelekto ir kitus didžiuosius šiandienos žmonijos klausimus;
  • Kūrybiškumas ir vartotojų visuomenė. Ar iš vartotojų tapsime dvasiniais kūrėjais?

Pranešimų santraukos (iki 200 žodžių) priimamos iki 2023 m. balandžio 20 d. el. p. info@siluva.lt

Konferencijos vieta: M. Jurgaičio a. 17 A. Šiluvos šventovė, Raseinių raj.

Dalyvio mokestis* – 70 Eur. Į mokestį įskaičiuota: nakvynė, kavos pertrauka, pietūs, susitikimų vakaras, pusryčiai ir ekskursija po Šiluvą, dalyvio diplomas. Į mokestį neįskaičiuota – atvykimas iki Šiluvos.

Dalyvio mokestis pranešėjams, kuriems neaktuali nakvynės paslauga – 30 Eur

Mokslinis komitetas:

Pirmininkas: doc. dr. Benas Ulevičius

Pavaduotojas: dr. Kastytis Rudokas

Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius

 

Organizacinis komitetas:

Pirmininkė: Silvija Čižaitė-Rudokienė

Nariai: Kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas

Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas

Konferencijos globėjas: Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas

Konferencijos partneriai: Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus

Informaciniai rėmėjai: Marijos Radijas