I. Vasinauskaitė. Naujasis Raseinių precedentas, arba Laikinasis administracijos direktorius Jonas Kurlavičius nori būti meras?

Kurlavičius

Raseiniuose socialdemokratai brandina naują precedentą. Apversdami visus įstatymus bei kitus norminius aktus aukštyn kojomis – pradedant Lietuvos Respublikos Konstitucija ir baigiant Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymu – šiuo metu savivaldybėje daro perversmą.

Izoliavo merą nuo bet kokios informacijos

Žmonių tiesiogiai rinktas ir didžiulį jų pasitikėjimą turintis meras Algirdas Gricius, net laimėjęs prieš beraštę valdančiąją daugumą du teismus, negali vykdyti savo įsipareigojimų rinkėjams. Mat laikinasis Raseinių rajono savivaldybės direktorius Jonas Kurlavičius pasirašė įsakymą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos laikinosios darbo tvarkos su Raseinių savivaldybės meru ir tarybos nariais“ bei jį lydintį raštą „Dėl laikinos darbo tvarkos su savivaldybės administracija“, kuriuo atstovaujamosios valdžios atstovą, savivaldybės vadovą „nušalina“ nuo valdžios ir tuo pačiu pats prisiima visą atsakomybę už chaosą bei raseiniškių gyvenimą tokiomis sąlygomis.

Mero pareigybė pagal J.Kurlavičių

Informacija pamąstymui iš „nerinktojo” mero J.Kurlavičiaus beletristikos aruodų: „Meras nėra savivaldybės administracijos vadovas,  todėl administracijos tarnautojai ir kiti darbuotojai jam nėra pavaldūs. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas neįtvirtina mero įgaliojimų administracijos tarnautojų ir kitų darbuotojų  atžvilgiu. Teisės aktuose nėra suteikta teisė merui vadovauti savivaldybės administracijos darbui, šaukti savivaldybės administracijos tarnautojų  ir darbuotojų  susirinkimus,  teikti nurodymus, pavedimus,  įpareigoti administracijos tarnautojus ir kitus darbuotojus atlikti veiksmus ar nuo jų  susilaikyti.  Už  savivaldybės administracijos darbą  merui, kaip ir savivaldybės tarybai,  yra atskaitingas administracijos direktorius, todėl visa mero veikla,  susijusi su savivaldybės administracija, turi būti derinama su administracijos direktoriumi.“

Supratote? Administracijos direktorius savo raštu „pasitvarko“ taip, kad nuo šiol ne jis savo veiklą derins su savivaldybės vadovu meru, bet meras su juo, t.y. vieno Raseinių rajono savivaldybės segmento – administracijos – vadovas vienu, bet plačiu mostu apribojo atstovaujamosios valdžios galias [!].

Lietuvoje iki naujojo Raseinių precedento buvo tokia norminiais aktais reglamentuota hierarchija: Konstitucinis suverenas, t.y. aukščiausioji šalies ir vietos savivaldybių valdžia, yra Tauta. Paprasčiau tariant, mūsų valstybės piliečiai, turintys balso teisę, kuria naudodamiesi savo galias valdyti šalį per rinkimus perduoda atstovaujamajai valdžiai – Seimui su Prezidentu ir savivaldybės taryboms. Gavę mandatus, Seimas su Prezidentu ir savivaldybės tarybos atitinkamai formuoja Vyriausybę bei vietinių administracijų vadovybę. Taigi gavę rinkėjų pasitikėjimą, seimūnai gauna ir pareigą, ne tik teisę Vyriausybės darbą kontroliuoti, o vietos savivaldybėse administracijų veiklą prižiūri meras ir tarybos nariai.

Be J.Kurlavičiaus nuo galvos ir plaukas nekris

Tačiau po šių socialdemokratų partijos nario, laikinojo administracijos direktoriaus Jono Kurlavičiaus antikonstitucinių „patvarkymų“, savivaldybės „darbo tvarka“ jau kita. Tad jei meras A. Gricius dabar gautų skundą, tarkime, dėl maklių su žemės sklypais ar kitų savivaldybės tarnautojų aferų, jis jau nebegalėtų reikalauti konkretaus savivaldybės tarnautojo pasiaiškinimo, o pastarasis neturėtų teisės nė prasižioti, nes visi savivaldybės vadovo mero veiksmai būtų ribojami… administracijos direktoriaus valios. Informacijos gavimo, skaidrumo bei viešumo ratas užsidarė, o J. Kurlavičius savo paties raštu tapo toks svarbus, kad be jo žinios administracijoje negalima jokia – nei gera, nei abejotinos vertės – veikla.

Matyt, Seimo rinkimų išvakarėse Raseinių socdemai jau nebesugeba suvaldyti savo apetitų, o ir galų, kaip sakoma, merktinų į vandenį greičiausiai prisirinko tiek daug, jog visi „in corpore“ ir sumąstė taip „pasitvarkyti“. Ir išties – kas daugiau belieka, kai piliečiai išsirenka nesukalbamą merą? A. Gricius jokioms avantiūroms „nepasirašė“, todėl ketinama jį nušalinti nuo administracijos darbo kontrolės – tegul ir neteisėtais būdais.

Persistengė ar pritrūko įgūdžių?

Kodėl teigiu, kad tokius dokumentus, matyt,  sustrategavo Raseinių socdemai „in corpore“, t.y. abu Seimo ir visi 7 savivaldybės tarybos nariai? Visų pirma, man būtų sunku patikėti, jog Jonas Kurlavičius būti toks savižudis ir vienas paleistų į viešumą tokius nesąmoningus, atstatydinimo iš užimamų pareigų vertus dokumentus.

O kad Raseinių savivaldybės administracijos direktorius ryškiai persistengė, išleisdamas savo įgaliojimus viršijantį įsakymą, yra akivaizdu. Negi Jonas Kurlavičius pamiršo (ar kompiuterinių įgūdžių pristigo), kad vis dar galioja Savivaldybės administracijos darbo reglamentas, kuriame labai aiškiai apibrėžtos ir šios struktūros, ir jos direktoriaus teisės bei pareigos.

O reglamente konstatuojama: „administracijos direktorius – savivaldybės vykdomoji institucija, turinti viešojo administravimo teises ir pareigas, pavaldus Raseinių rajono savivaldybės tarybai, atskaitingas Tarybai ir merui.“ Ne atvirkščiai.

Be to, „administracija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, rajono Savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais, Administracijos direktoriaus įsakymais, rajono Savivaldybės administracijos nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais administracijos darbą“, tad ir perteklinį administracijos direktoriaus „patvarkymą“ galima panaikinti vienu mero potvarkiu?

Kas davė „zadaniją“ neviešinti?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 124 straipsnis skelbia: „Savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.“

Raseinių atveju yra pažeidžiamos visų piliečių, rinkusių atstovaujamuosius valdžios organus – merą ir tarybą, teisės, nes išrinktieji tampa priklausomi nuo Jono Kurlavičius valios ar užgaidos teikti ne visą, o dozuotą informaciją. Akivaizdžiausias įrodymas to, kad viešojo administravimo skaidrumas J. Kurlavičiui yra svetimas, –iki šiol Raseinių savivaldybės tinklapyje yra nepaviešinta beveik … PUSĖ jo įsakymų.

Tarkime, visi savivaldybės tarybos sprendimai, posėdžių protokolai, video medžiaga ir kita yra viešai skelbiama ir prieinama kiekvienam rinkėjui, o štai administracijos direktorius J. Kurlavičius leidžia sau kai kuriuos įsakymus „nuslėpti“. Nepaviešintų per visą jo buvimą šiame poste nuo 2015 metų gruodžio radau net apie TRIS ŠIMTUS [nors, liepos 19 dienos duomenimis, iš viso jų pasirašyta apie SEPTYNIS ŠIMTUS…].

Visiškai nesuprantamas savo veiklos maskavimas, keliantis esminį klausimą: kam reikia slėptis, jei viskas pagal įstatymus?

Dovana avansu

Visai neseniai Joninių proga padovanojau Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Jonui Kurlavičiui Lietuvos kultūros fondo leidyklos „Saulės delta“ išleistą knygą „Ir kėlėsi Lietuva“ ir palinkėjau suprasti, kad ne kaleidoskopiškai valdžioje besikaitaliojantys politikai, o valstybės tarnautojai savo sąžiningu darbu prikels mūsų valstybę. Kad šis prisikėlimo procesas būtų spartesnis, būtina atsisakyti asmeninių bei politinių ambicijų ar rietenų, kas kokiame nors poste viršesnis, – juk pastaruosius santykius puikiausiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pakaktų jos laikytis.

Tačiau Jonui Kurlavičiui ir jo socialdemokratų partijos bičiuliams, kaip ir kitiems dar visai netolimos praeities komunistams, kgb-istams ir pan., matyt, vis dar sunku suvokti elementarius valdžių – sprendžiamosios bei vykdomosios – atskyrimo principus. Kaip sakoma, papratimas – antras prigimimas.

* * *
Raseinių savivaldybės mero Algirdo Griciaus komentaras:

Po dviejų pralaimėtų teismų valdančioji dauguma administracijos direktoriaus socialdemokrato Jono Kurlavičiaus įsakymu „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos laikinosios darbo tvarkos su Raseinių savivaldybės meru ir tarybos nariais“ bando suvaržyti mero įgaliojimus. Kreipiausi į teisininkus bei keletą valstybinių institucijų, kad išaiškintų situaciją, kuri trukdo man dirbti ir vykdyti rinkėjams duotus įsipareigojimus.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Kurlavičiaus žodis:

Įsakymas „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos laikinosios darbo tvarkos su Raseinių savivaldybės meru ir tarybos nariais“ šiuo metu buvo reikalingas. Tiesiog gyvenimas privertė. Pusmetis praėjo (valdančiosios daugumos pralaimėtų teismų maratono laikotarpis – aut. past), o susitarimų iki šiol nėra. Neišspręstas ginčas su taryba.

Jonas Kurlavičius apie viešai neskelbiamus administracijos direktoriaus įsakymus:

Visuomenė mato tuos (Raseinių savivaldybės tinklapyje – aut.past.), kuriuos būtina matyti. Visa tai reglamentuoja teisės aktai. Niekas nieko neišgalvojo. (…) Viskas teisėta. Ne aš reguliuoju, o mūsų darbuotojai. Skelbia tuos, kuriuos reikia, kurių nereikia – neskelbia.

POST SCRIPTUM.

Po tokių administracijos direktoriaus paaiškinimų susidomėjau: o kaip tarybos nariai, kuriems savivaldybės administracija ir tarnautojas Jonas Kurlavičius yra atskaitingi, gauna informaciją apie jiems pavaldžios vykdomosios struktūros darbą.

Mero komandos narys Vidmantas Karabinas:

Tarybos nariai turi tiek informacijos, kiek jos skelbiama tinklapyje. Vadinamoji opozicija neviešinamų administracijos direktoriaus įsakymų nemato, jokios kitos prieigos prie jų neturi. Mums informacija blokuojama. Po skandalingojo J.Kurlavičiaus įsakymo dėl administracijos darbo tvarkos su mumis ir meru organizavimo ši absurdiška ir neskaidri situacija tik legalizuojama.

Pirmąją kadenciją Raseinių Taryboje dirbantis, valdančiosios daugumos atstovas Matas Skamarakas:

Aš internetu gaunu informaciją iš sekretoriato apie įstatymų pasikeitimus. Apie viešinamus ar neviešinamus administracijos direktoriaus įsakymus nieko nežinau. Tokios informacijos mums niekas nesiunčia, kitos prieigos prie vidaus norminių aktų bazės neturiu, tik savivaldybės tinklapį. Be to, rengiami kažkokie susitikimai, susirinkimai, o manęs neinformuoja, todėl ketinu eiti aiškintis šių klausimų. Politikai negauna informacijos apie dalyvavimus svarstymuose. Trūksta skaidrumo.

 

Šaltinis: tiesios.lt

Nuotrauka: kelme.lt