Pasaulinė koronaviruso pandemija ne tik įvarė gyventojams baimės dėl sveikatos, bet ir į gerąją pusę pakeitė jų higienos bei ligų prevencijos įpročius. Taip teigia aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad pandemija didžiausią įtaką padarė kasdieniam higienos įpročiui – kur kas dažniau rankas plauna beveik pusė (47 proc.) žmonių.
Nemaža dalis žmonių pandemijos metu įprato vieni nuo kitų laikytis didesniu atstumu parduotuvėse, viešajame transporte bei kitose susibūrimo vietose – taip elgiasi 40 proc. respondentų.
Specialistai sako, kad svarbu šių išsiugdytų įpročių laikytis ir toliau, ypač šiuo metu, kai paskelbtas karantinas ir susirgimų skaičius Lietuvoje kasdien didėja kone geometrine progresija.
„Patikimiausias būdas suvaldyti koronavirusą, be abejo, yra skiepai. Tačiau jų belaukiant būtina laikytis kitų veiksmingų prevencinių priemonių – kasdienės rankų higienos, saugių atstumų, dėvėti apsaugines veido kaukes. Matome, kad mūsų šalies gyventojai ganėtinai gerai tai įsisąmonino.
Vis dėlto 21 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad COVID-19 jų higienos ir ligų prevencijos įpročių niekaip nepakeitė. Galima daryti dvi išvadas: arba šie jų įpročiai ir anksčiau buvo pakankami, arba kas penktas mūsų visuomenės narys tiesiog ignoruoja sveikatos specialistų patarimus, o tai ypač pavojinga dabar, kai kasdien nustatoma po kelis šimtus naujų koronaviruso atvejų ir šis skaičius tik auga“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Rankų švara tapo ypatingai svarbi
Kiti didžiausi Lietuvos gyventojų įpročių pokyčiai taip pat susiję su rankų higiena – kruopštesniu jų plovimu ir dezinfekavimu. 39 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė dažniau valantys rankas dezinfekciniu skysčiu, o trečdalis (33 proc.) – kur kas ilgiau ir kruopščiau jas plaunantys.
Kruopščiau rankas pradėjo plauti pensininkai (38 proc.) ir specialistai bei tarnautojai (34 proc.). Pastarieji kartu su namų šeimininkėmis taip pat dažniau naudojasi rankų dezinfekciniu skysčiu (atitinkamai 46 proc. ir 48 proc.). Neliečiantys veido neplautomis rankomis dažniausiai nurodė techniniai darbuotojai ir darbininkai – 30 proc.
- Šnirpūnienės teigimu, kasdien vis prastėjant situacijai mūsų šalyje pirmosios viruso bangos metu išsiugdyti rankų higienos įpročiai turi tapti savaime suprantamais, o jų dar neišsiugdžiusiems ji pataria tai kuo greičiau padaryti.
„Tinkama rankų higiena yra viena geriausių prevencijos priemonių nuo įvairių virusų – tiek COVID-19, tiek kasmet pasitaikančių sezoninių. Iki šiol didelė dalis žmonių rankas plaudavo trumpai jas pamuiluodami ir keliolikai sekundžių palaikydami po vandens srove. Efektyviam rankų plovimui būtina skirti maždaug minutę ir plauti jas itin kruopščiai, nes ligų sukėlėjai slepiasi tokiose vietose, kaip tarpupirščiai, panagės, sritys aplink nagus“, – sako vaistininkė.
Ji atkreipia dėmesį, kad siekiant užkirsti kelią virusų plitimui rankas būtina plauti ne tik įprastais atvejais (pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, po kelionės viešuoju transportu, prieš gaminant maistą, susitepus), bet ir po kontakto su kitu žmogumi ar pasinaudojus kitų žmonių liestais daiktais.
„Labai svarbu neplautomis rankomis neliesti veido, ypač burnos, nosies ir akių, nes per čia virusas nuo nešvarių rankų lengvai pakliūva į organizmą. Todėl rekomenduočiau su savimi turėti dezinfekcinio skysčio, ypač vaikams tinka dezinfekcinės servetėlės, jas saugiau naudoti, mažesnė tikimybė apsipilti rūbus, veidą. Paties skysčio būna ir itin mažose „kišeninėse“ pakuotėse, kurios praverčia, kai nėra galimybės rankų nusiplauti iškart“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Labiausiai pasikeitė moterų ir jaunų žmonių įpročiai
Pandemija parodė, kad moterys labiau įsiklausė į rekomendacijas pakeisti higienos įpročius. Jos ir dažniau bei ilgiau plauna rankas, ir laikosi didesnių atstumų, ir dažniau valo paviršius bei vėdina patalpas negu vyrai. Didžiausias atotrūkis tarp moterų ir vyrų išryškėja kalbant apie įprotį neplautomis rankomis neliesti veido. To nedaryti pandemijos metu įpratusios teigia 28 proc. moterų ir 20 proc. vyrų.
Labiausiai pasikeitė 26-35 m. amžiaus gyventojų įpročiai. Šios amžiaus grupės atstovai labiau už kitus įprato dažniau plauti rankas ir valyti jas dezinfekciniu skysčiu, laikytis atstumo nuo kitų žmonių, dažniau valyti paviršius namuose ir darbo vietoje, neliesti veido neplautomis rankomis. Antroje vietoje liko vyriausi, 56 ir daugiau metų gyventojai. Jie pradėjo ilgiau ir kruopščiau plauti rankas, dažniau vėdinti patalpas ir ėmė daugiau dėmesio skirti savo fiziniam aktyvumui. Jauniausia amžiaus grupė, 18-25 m., labiausiai iš visų apklaustųjų įprato kosėti ir čiaudėti į alkūnę ar prisidengus servetėle.
Mažiausią įtaką COVID-19 padarė vidutinio, 36-55 m. amžiaus šalies gyventojų higienos įpročiams, o tarp 36-45 m. amžiaus gyventojų buvo daugiausiai atsakiusių, kad jų įpročiai apskritai nesikeitė – taip teigė 23 proc.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė K. Šnirpūnienė pabrėžė, jog džiugina tai, kad teigiami higienos įpročiai ganėtinai tolygiai formuojasi ir tarp miestuose, ir tarp kaimo vietovėse gyvenančių žmonių. Įdomu, kad pastarieji labiau už gyvenančius didmiesčiuose ar mažesniuose miestuose įprato viešose vietose laikytis didesnio atstumo nuo kitų asmenų – tarp gyvenančių kaime tokių yra 45 proc., didžiuosiuose ir kituose miestuose – atitinkamai po 39 proc. ir 36 proc.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą „Gintarinės vaistinės“ užsakymu atliko rugsėjo 16-26 d. Joje dalyvavo 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.