Nuo birželio pirmosios Vyriausybei kiek atlaisvinus karantino suvaržymus darbui iš biurų, taip pat prasidėjus masinei vakcinacijai, vis daugiau žmonių nusprendžia grįžti į biurus. Tačiau tokia pati dalis jų nori likti ir namie. Tai naujas darbdavių galvos skausmas, į kurį kai kurie jau rado atsakymą – hibridinį arba mišrų darbo modelį.
Programinės įrangos kūrėja „SurveyMonkey“ kartu su vaizdo skambučių programinės įrangos gamintoja „Zoom“ šių metų vasario-kovo mėnesiais apklausė 1500 nuotoliniu būdu dirbančių amerikiečių. Apklausos metu paaiškėjo, kad dviem trečdaliams (65 proc.) respondentų, pastaraisiais metais dirbusių namuose, hibridinis darbas yra idealus darbo modelis. Iš jų 33 proc. teigė norintys daugiausiai laiko praleisti biure, o likę 32 proc. – namie.
„Jau praėjusių metų pabaigoje ėmė ryškėti, kad hibridinis arba mišrus darbo modelis bus mūsų visų ateitis. Tokių apklausų kaip ši yra ne viena, o visų rezultatai daugmaž tokie patys. Todėl ilgai svarstę, ką daryti, nusprendėme pasirinkti aukso viduriuką, kuris leidžia patenkinti teik darbdavio, tiek ir darbuotojų poreikius – ir tų, kurie nori likti namie, ir tų, kurie nekantrauja atsisėsti į savo kėdę biure“, – sprendimą komentuoja draudimo bendrovės BTA Personalo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė.
Svarbiausia – pasiklausti savo darbuotojų
Prieš priimdama sprendimą draudimo bendrovė nusprendė atlikti vidinę apklausą, kuri atskleidė, kad darbuotojai yra pasiruošę pokyčiams: 56 proc. darbuotojų norėtų dirbti mišriai (derinti darbą biure ir namuose), 29 proc. pageidautų dirbti tik nuotoliniu būdu, o 15 proc. – tik biure.
„Iki šiol nuotolinio darbo organizavimas parodė, kad darbuotojai efektyviai atlieka savo pareigas ir nebūdami biure, o tai suteikia pasitikėjimo organizuojant tolesnius pokyčius ir įgyvendinant naują darbo modelį. Tačiau jei tam tikru momentu komanda pradės jausti, kad bendruomeniškumo jausmas pradeda nykti, o darbas tampa fragmentiškas ir padėtis nepagerėja naudojant nuotolines susitikimo galimybes, tuomet svarstysime galimybę atnaujinti gyvus susitikimus. Bent jau atskiromis grupėmis, abipusiu susitarimu ir paskyrus konkretų laiką“, – aiškina E. Radeckienė.
Pasak jos, svarbiausia yra palaikyti ryšį su darbuotojais ir jais pasitikėti. Manymas, kad darbuotojams būtina lankytis biure tam, kad juos būtų galima kontroliuoti – atgyvena ir demotyvuojantis faktorius.
Trys hibridinio darbo variantai
Bendrovės pasirinkimą nulėmė darbuotojų išsakyta nuomonė ir pasaulinės tendencijos. Tam, kad tarp darbdavių ir darbuotojų būtų palaikomas dialogas, o santykiai būtų lankstūs, svarbu pastariesiems suteikti pasirinkimo laisvę. Dėl šios priežasties darbuotojai kviečiami pasirinkti vieną jiems patraukliausią, geriausiai jų darbo specifiką bei poreikius atitinkantį variantą iš trijų galimų.
„Pirmas variantas – biuro darbuotojas, tokiu atveju biure dirbama ne mažiau nei 3 dienas per savaitę arba 12 dienų per mėnesį, remiantis darbuotojo ir vadovo susitarimu, o likusias dienas dirbama namuose. Antrasis – nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas, šiuo atveju biure dirbama 1-2 dienas per savaitę arba 4-8 dienas per mėnesį, o likusias dienas dirbama nuotoliniu būdu. Ir galiausiai trečiasis variantas – 100 proc. nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas. Toks pasirinkimas reiškia, kad žmogus nuotoliniu būdu dirbs nuolat arba iki 3 mėnesių per metus iš bet kurios pasaulio vietos“, – variantus vardija personalo vadovė.
Pasak jos, naujasis mišrus darbo modelis bus taikomas tiek centrinio biuro, tiek, pagal galimybes, ir pardavimų darbuotojams. Darbuotojai turės susitarti su tiesioginiu vadovu dėl pasirenkamo darbo varianto, kad vadovas galėtų planuoti sklandų ir efektyvų padalinio darbą bei užtikrinti nepriekaištingą klientų aptarnavimą. Labai svarbus vaidmuo tenka lyderiams, kurie gali patvirtinti arba atmesti visus nuotolinio darbo prašymus, atsižvelgiant į darbo rezultatus ir gebėjimus savarankiškai bei atsakingai organizuoti savo darbus. Mišrių komandų valdymas yra naujas ir svarbus iššūkis vadovams bei organizacijoms.
„Norint įvertinti šios naujovės efektyvumą, dar reikia bandomojo laikotarpio. Todėl nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos darbas bus organizuojamas pagal mišraus tipo modelį, o vėliau jau įvertinsime, ar išlaikėme šį egzaminą“, – sako E. Radeckienė.
Personalo vadovės teigimu, šalies darbdaviams reikia išdrįsti eksperimentuoti, o suklydus – tai pripažinti, kol bus rastas geriausias sprendimas visiems organizacijos nariams.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2020 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2020 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 58 mln. eurų žalų.