Raseinių rajone daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimas brangsta beveik 70 proc., nuosavų namų gyventojams apie 60 procentų.
Pakeistos vietinės rinkliavos kainos nepradžiugins vietos verslininkų. Raseinių rajone yra ne viena įmonė, kurių gamybos, pramonės paskirties objektai užimą ne šimtus, o tūkstančius kvadratinių metrų.
Gavome vienos akcinės bendrovės vietinės rinkliavos už 2019 m. mokėjimo pranešimo kopiją. Ši įmonė yra deklaravusi daugiau nei 1 tūkstančio kvadratinių metrų plotą (taip vadinamą pastoviąją vietinės rinkliavos dalį). Bendrovėje dirba 15 žmonių. Už 2019 m. vietinės rinkliavos bendrovė sumokėjo daugiau nei 170,00 Eurų. Rajono politikams priėmus naujus atliekų tvarkymo dydžius ta pati įmonė mokės daugiau nei 500 eurų, nes kintamasis dydis (šiuo atveju darbuotojų skaičius) pabrango net keliolika kartų. Bendrovė už 1 dirbantį žmogų mokėjo truputį daugiau nei 3 eurus, dabar teks pakloti 15 eurų. Padidėjo ir pastovus apmokestinamas parametras – kvadratiniai metrai. Dabar 1 m² kaina – 0,26 ct (buvo 0,10 ct).
Viešbučiai, maitinimo įstaigos, paslaugų, prekybos, administracinės paskirties objektai – visi bus „maloniai“ nustebinti.
Kainos peršoko visas galimas ribas
Kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ direktorė Kristina Viršilienė į klausimą, kaip vertina tokį vietinės rinkliavos kainų šuolį atsakė klausimu: „Kas tokio įvyko, kad kainos ne šoktelėjo, o peršoko visas galimas ir numatomas ribas?“. Įmonės vadovė samprotavo, kad būtų buvę naivu tikėtis, kad kainos išliks tokiame pat lygyje. Tačiau normalus kilimas būtų 20-25 procentai, įvertinus padidėjusį minimalų darbo užmokesčio lygį, kylančias paslaugų ir prekių kainas. „Pats vietinės rinkliavos skaičiavimo metodas kai kuriuo atveju irgi nėra logiškas, nes skaičiuojant pagal turimą kvadratūrą, nėra atsižvelgiama į galimą susidaryti atliekų kiekį,“- samprotavo direktorė.
Atliekų surinkimo sistema šlubuoja
Prieš pateikiant sprendimo projektą apie keičiamą – didinamą atliekų tvarkymo dydį, sprendimo projektas buvo svarstomas keliuose Tarybos komitetuose. Politikams, priimantiems gyvybiškai svarbius sprendimus viso rajono gyventojams, kilo pagrįstų klausimų, kad pati atliekų surinkimo sistema nėra sutvarkyta. Buvo prisimintas garsusis konteinerių ženklinimas prasidėjęs dar 2017 m. UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ žadėjo gan sparčiai sužymėti pas gyventojus esančius konteinerius specialiomis mikroschemomis, kurios leis matyti tikslius duomenis apie konteinerio ištuštinimo laiką ir dažnumą. Už lango 2020 m. – žymėjimo procesas vis vyksta. Tokių čipuotų konteinerių laukia ir nori įmonės, įstaigos, kurios turi teisę reikalauti mokėti ne už kvadratinį metrą, o už realų išvežtų atliekų svorį. Pasak UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ direktoriaus Sigito Kleišmanto tai finansavimo ir laiko klausimas. Komiteto metu vicemeras, valstietis Kęstutis Užemeckas užduodamas klausimą Komunalinio vadovui iš karto ir pripažino, kad atliekų surinkimas Raseinių rajone nėra kokybiškas: „Sistema įdieginėjama ne pirmi metai. Kada mes galėsime padaryti geresnę paslaugą gyventojams?“. Tačiau pripažinimas, kad sistema nėra puikiai veikianti, politikams neapsirodė pakankamai svari priežastis kainų nedidinti. „Mano grubiais paskaičiavimais – per pusmetį,“- mesteldamas, kad ką tik prisikalbėjo, atsakė UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ vadovas.
Tačiau tai nėra vienintelė atliekų surinkimo problema. Mieste vis dar nebaigiamos įrengti atliekų rūšiavimo aikštelės. Ar tai priežastis nebranginti nekokybiškos paslaugos? Mūsų rajono valdančiajai daugumai – NE.
Pakeltas ir garažų paskirties objektų mokestis. Ar prie visų miesto garažų masyvų yra atliekų konteineriai? Tikrai ne.
Yra kategorija mokėtojų, kurią valdžia pamalonino
Tarybos posėdžio metu svarstant vietinės rinkliavos atliekų tvarkymo dydžio pakėlimo klausimą, „UŽ“ jo didinimą pasisakė konservatorius, ūkininkas Alfredas Bradauskas. „Matosi, kad čia metodika labai sudėtinga, gal dėl to ir sunku kartais kai ką ir suprasti. <… >. Niekas nenori mokėti daugiau, nei ūkininkai, nei privatūs žmonės,“- kalbėjo politikas, kurio privalomas deklaruoti turtas pagal 2017 m. metinę turto deklaraciją sudaro septynženklią sumą.
O pagrindas paskatinti balsuoti „UŽ“ mūsų politikus – ūkininkus pakankamai tvirtas. Jiems mūsų rajono valdžia įkainius padidino minimaliai arba net SUMAŽINO. Pavyzdžiui – fermų paskirties objektai – mokėjo 0,06 ct/m² dabar ūkininkas mokės tik 0,03 ct.
Valdančiojoje daugumoje yra ne vienas ūkininkaujantis Tarybos narys. Reikia manyti, kad rajono politikai nenori dar vieno ūkininkų piketo, koks buvo 2017 m. Mat vienas iš tuo metu piketą organizavusių asmenų šiandien jau užimą šiltą valdišką vietą šalia rajono mero.
Savivaldybė išieškoti skolų neskuba
Mokesčius sąžiningai mokantys raseiniškiai, čia registruotos įmonės, ko gero tik garsiai įkvėps ir sumokės padidėjusią rinkliavą ir sumažins savivaldybės administracijos skolų naštą. Nes, kad administracija sugebės išsiieškoti skolas, pagrindo abejonei yra.
Į savivaldybės administracijos direktoriui Edmundui Jonylai užduotus klausimus, atsakymus atsiuntė spaudos atstovas. Klausėme kokios sumos yra išieškomos teisme nuo 2016 iki 2019 m.
Atsakymas: Po praėjusių savivaldos rinkimų, Savivaldybės vadovai ėmėsi skirti didesnį dėmesį šiai temai, ruoštis išieškoti fizinių ir juridinių asmenų įsiskolinimus, nes pastarieji ne tik trikdo Savivaldybei pavaldžios organizacijos veiklą, bet ir reiškia tam tikrą neteisingumą sąžiningai savo įsipareigojimus vykdančių gyventojų atžvilgiu. Todėl Savivaldybės atstovai 2019 m. III ketvirtį (prašėme pateikti 2016-2019 m. rezultatus) kreipėsi į teismą dėl 35 (!!!) fizinių asmenų įsiskolinimo. Bendra ieškinių suma siekia apie 15 300 Eur. Teisminis procesas šiuo metu tebevyksta. Savivaldybėje planuojama ir toliau skirti dėmesį šiai temai bei ir 2020 m. aktyviai kreiptis į teismą dėl įsiskolinusių fizinių ir juridinių asmenų.
Rinkliavos mokėtojai Raseinių rajono savivaldybei yra skolingi daugiau nei pusę milijono eurų (515 036 eurų). Tad bandoma išieškoti suma – mažų mažiausiai juokinga. Negautas ir konkretus atsakymas kiek pamečiui skolininkų perduota į teismą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad procesas ankstesniais metais galėjo būti intensyvesnis, nes ir skola, ką rodo ir savivaldybės pateikti skaičiai nuo 2017 m. iki 2019 m. SUMAŽĖJO daugiau nei 60 tūkstančių. Tad ar nebus taip, kad buvę administracijos vadovai labiau prižiūrėjo šį procesą?
Į konkretų klausimą kiek savivaldybė yra skolinga KRAC-ui ir už kurį laikotarpį, gautas keistas atsakymas: „Raseinių rajono savivaldybė Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui turi pervesti apie 32 000 Eurų už 2020 m. sausio mėnesį“.
Mūsų redakcijos duomenimis KRAC-ui savivaldybė skolinga 147 471 Eurus. UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, savai įmonei – daugiau nei 172 tūkstančius Eurų. Beje, reikia pabrėžti, kad vietinės rinkliavos kainos šuolis mažiausiai naudos duos „Raseinių komunalinėms paslaugoms“, mat jų paslaugų tarifas beveik nekyla. Mokesčių mokėtojams ant pečių yra užkraunamas rinkliavos administravimo mokestis, kurį atlieka savivaldybės administracija, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atliekų apdorojimo mokestis ir rinkliavos nemokančių mokėtojų skolos.
Kalbos apie tai, kad atliekų rūšiavimas turėtų piginti vietinę rinkliavą – lieka tik gražiais pažadais.
Apie vietos politikų kompetenciją sprendžiant mūsų problemas, tema plati ir neišsemiama. Komitetų ir Tarybos posėdžių vaizdo įrašus rasite savivaldybės tinklapyje www.raseiniai.lt. Peržiūrėti posėdžiai suteiktų daug peno kalboms ir pamąstymams.
Šaltinis: http://raseiniunaujienos.lt/