Net ir neįprastai šiltomis tapusios žiemos nepakeičia kasmetinės aktualijos – artėjantis visuotinis šildymo sezonas vėl išaugins sezonines namų ūkių išlaidas. Ekspertai perspėja, kad tokių įpročių kaip šviesos ar nenaudojamo prietaiso išjungimas nepakaks siekiant jas apčiuopiamai sumažinti.
Būtent būsto šildymui tenka beveik du trečdaliai visos energijos, kurią per metus sunaudoja Europos Sąjungos (ES) namų ūkiai. Eurostato skaičiavimais, 2018 metais tam panaudota 63,6 proc. visos namų ūkių suvartotos energijos, kai vandens šildymui – 14,8 proc., apšvietimui bei įrenginiams – 14,1 proc., o maisto ruošimui – 6,1 proc.
„Yra du pagrindiniai principai, kaip galima smarkiai sumažinti savo išlaidas energijai. Pirmas būdas susijęs su nemažomis investicijomis, kurios turėtų būti skirtos visapusiškai būsto renovacijai ar jame naudojamų prietaisų bei kitos įrangos pakeitimui į elektrą taupančias alternatyvas. Kitas variantas – peržiūrėti savo įpročius, tarp kurių yra tokių, kurie jums nieko nekainuos“, – pastebi elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius.
Jo teigimu, dėl pasitaikančių vėsių naktų dalis gyventojų pamažu jau ėmė traukti elektrinius šildytuvus, kurti židinius.
„Visuotinis šildymo sezonas dažniausiai pradedamas rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, tačiau jau buvo vakarų ir naktų, kuomet temperatūros pokyčiams jautresniems žmonėms teko pasinaudoti turimais autonominiais šildymo prietaisais, tarp kurių labai daug – elektrinių. Geografinės sąlygos lemia tai, kad būstus papildomai šildome apie pusę metų ir tai negali neatsispindėti gaunamose sąskaitose. Šildymo neatsisakysime, bet norint mokėti mažiau nepakenktų įvertinti kitus savo įpročius“, – sako H.Gaidamavičius.
Kiaurus metus naudojama elektra pagrįstai laikoma vienu iš esminių namų ūkių poreikių ir išlaidos jai patiriamos iš esmės nenutrūkstamai. Vis dėlto, vertinant metinį įvairių energijos rūšių suvartojimą akivaizdu, kad, pavyzdžiui, apšvietimui bei elektrą vartojantiems prietaisams veikti reikia tik maždaug septintadalio visos gyventojų sunaudojamos energijos.
Pasak H. Gaidamavičiaus, dėl klimato krizės ir didesnio rūpesčio aplinka žmonės tampa sąmoningesni bei stengiasi sumažinti elektros suvartojimą „tuščia eiga“ – išjungti šviesą, jei kambaryje jos nebereikia, iš elektros tinklo ištraukti nenaudojamų prietaisų laidus, antraip jie net ir ramybės būsenoje toliau suks elektros skaitliuką.
Tačiau ruošiantis šildymo sezonui vertėtų didesnį dėmesį skirti šildymo prietaisams bei sistemoms. Jei būste yra galimybė individualiai reguliuoti šilumą, pirmiausiai reikėtų pasirinkti pakankamą optimalią temperatūrą. Efektyvų energijos vartojimą skatinanti Didžiosios Britanijos organizacija „Energy Saving Trust“ vertina, kad temperatūrą kambariuose atvėsinus vos 1 laipsniu Celsijaus, tipiškas britų būstas per metus savo šildymo sąskaitas gali susimažinti net iki 75 svarų.
Visgi pats efektyviausias išlaidų mažinimo būdas, kuri mini „Energy Saving Trust“, yra turimo elektros plano peržiūrėjimas – pasirinkus pigiausią variantą, per metus elektrai galima sutaupyti net iki 350 svarų. Liberalizuojant elektros rinką ir tiekėją leidus pasirinkti daugiausiai elektros energijos suvartojančiai buitinių vartotojų grupei, tokia galimybe jau galima pasinaudoti ir Lietuvoje.
„Tokio iš esmės nieko nekainuojančio būdo britų organizacijos atliktoje analizėje nesugebėjo aplenkti joks kitas įmanomas pasirinkimas arba nusistovėjusių įpročių keitimas. Lietuvoje panašus tyrimas dar nebuvo atliktas, tačiau rinkos suteikiamomis galimybėmis jau galima naudotis ir pas mus. Kitas taupymo variantas – prisijungti prie vis augančio saulės elektrinės savininkų ar bendrasavininkų skaičiaus ir tapus elektros gamintoju už sunaudojamą energiją mokėti mažiau“, – pataria H.Gaidamavičius.
Europos Sąjungos namų ūkiai būstui, taip pat vandeniui, elektrai, dujoms ar kitam būste naudojamam kurui išleidžia 24 proc. visų savo išlaidų. Palyginti su išlaidomis būsto išlaikymui, visi kiti gyventojų poreikiai kainuoja sąlyginai pigiau. Išlaidos transportui ir maistui atitinkamai sudaro apie 13 ir 12 proc. namų ūkių išlaidų dalį.
Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuvoje suvartota 12,2 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos.
Apie bendrovę:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. Įmonių grupė pagamina daugiausiai žaliosios energijos Baltijos šalyse, o Europoje patenka į TOP3 „žaliausių“ gamintojų sąrašą. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą 8000 įmonių bei daugiau nei 1500 namų ūkių, tiekia dujas beveik 150 bendrovių, yra įrengusi beveik 300 saulės jėgainių.