Raseinių politikams vis giliau klimpstant į politines rietenas, „žibalo“ į ugnį dar šliūkštelėjo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Valentinas Bukauskas. Parlamentaras žiniasklaidai pareiškė, kad vietos valdžioje kilęs politinis konfliktas gali baigtis tiesioginiu Vyriausybės valdymu ir pirmalaikiais rinkimais šioje savivaldybėje.
Tačiau politologai perspėja, jog kol kas tam nėra teisinio pagrindo. Jie pabrėžia, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, merui ir tarybos daugumai nesutariant, rajone būtų negalima įvesti tiesioginio Vyriausybės valdymo arba surengti pirmalaikių rinkimų.
Įtaria pažeidus įstatymus
Raseinių rajone tiesioginius mero rinkimus laimėjusiam Darbo partijos atstovui Algirdui Griciui iš pradžių pavyko suformuoti valdančiąją daugumą. Tačiau ji išsilaikė neilgai – praėjusių metų lapkritį socialdemokratai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos ir subūrė naują daugumą su Liberalų sąjūdžiu, judėjimu „Rasai“ ir konservatoriais. Nauji valdantieji iš vicemero ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atstatydino A. Griciaus pasiūlytus asmenis ir pradėjo interpeliacijos procedūrą pačiam merui.
Praėjusią savaitę Seimo VVSK pirmininkas „darbietis“ V. Bukauskas viešai prabilo apie tai, kad Raseinių rajono valdžioje kilęs politinis konfliktas gali baigtis tiesioginiu Vyriausybės valdymu ir pirmalaikiais rinkimais šioje savivaldybėje. Tiesa, vakar V. Bukauskas su LŽ kalbėjo atsargiau. Jis teigė, jog kategoriškai neatmeta tokios galimybės. Pasak parlamentaro, rajono taryba, priimdama kai kuriuos sprendimus, galėjo pažeisti įstatymus. „Į visus klausimus atsakys teismas, nes, kiek žinau, į jį jau kreiptasi“, – sakė V. Bukauskas.
Seimo VVSK pirmininkas LŽ užsiminė, kad teismuose paaiškėjus, jog savivaldybės taryba pažeidė įstatymus, būtų galima svarstyti apie galimybę rajone įvesti tiesioginį valdymą. Tačiau pripažino, kad šiuo metu tai sunkiai įmanoma.
Dvi nuomonės
V. Bukausko įsitikinimu, nesutarimus Raseiniuose aštrina skirtingai vietos politikų ir kai kurie teisininkų traktuojamos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, nustatančias vicemero ir administracijos direktoriaus rinkimo bei skyrimo tvarką. Mat 11 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad šie politinio pasitikėjimo pareigūnai turi būti paskirti per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos. „Man regis, ir vėlesniuose tarybos posėdžiuose, skiriant vicemerą ir administracijos direktorių, turėtų būti taikoma tokia pat dviejų mėnesių nuostata“, – tvirtino parlamentaras.
Tačiau Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Inesa Klimaitė-Mašalienė mano, kad Vietos savivaldos įstatymo nuostatas reikėtų skaityti paraidžiui – dviejų mėnesių terminas numatomas tik išrinktai naujai tarybai, o ne vėlesniems jos posėdžiams.
Idėja fiks
Šiuo metu galiojančiame Miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatyme nurodytos konkrečios aplinkybės, kurioms esant Seimas 6 mėnesiams savivaldybėse gali įvesti tiesioginį valdymą. Tai gali būti padaryta Vyriausybės pasiūlymu: jei savivaldybės taryba savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, jei Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidinėja Konstituciją bei įstatymus, jei savivaldybės taryba per du mėnesius neišrenka mero ir nepaskiria vicemero bei savivaldybės administracijos direktoriaus arba jei du ketvirčius iš eilės nerengiami savivaldybės tarybos posėdžiai.
Teisę siūlyti Seimui įvesti savivaldybės teritorijoje tiesioginį valdymą turi ir Seimo VVSK, tačiau tik tuomet, jei Vyriausioji rinkimų komisija pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatus pripažįsta negaliojančiais. Taip pat jei savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.
Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje I. Klimaitė-Mašalienė LŽ teigė, jog įstatymai nustato ir pirmalaikius savivaldybės tarybos rinkimus. Tačiau kol kas nėra jokio pagrindo juos rengti Raseinių rajone. „Savivaldybės administracija dirba, yra laikinai administracijos direktoriaus pareigas einantis direktoriaus pavaduotojas, jam suteikti vykdomosios institucijos įgaliojimai, tad vykdomosios institucijos veiklos tęstinumas užtikrintas. Dabar tereikia, kad politikai sugebėtų susitarti tarpusavyje dėl tolesnės veiklos“, – aiškino I. Klimaitė-Mašalienė.
Tai, jog Raseinių rajone kol kas nėra nė vienos aplinkybės, kuri leistų kalbėti apie tiesioginio valdymo reikalingumą ar pirmalaikius savivaldybės tarybos rinkimus, pripažino ir politologai. Juolab kad dėl to turėtų spręsti ne atskiri parlamentarai, o visas Seimas. Tačiau, kaip LŽ sakė Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto politologė Rima Urbonaitė, šiuo metu vargu ar galima tikėtis tokio Seimo sprendimo.
Politologės R. Urbonaitės nuomone, tais atvejais, kai rinkimus į vietos savivaldą laimi vienos partijos, o mero rinkimus – kitos partijos atstovas, konfrontacija užprogramuota. Tai buvo aišku ir prieš priimant įstatymų pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Dabar svarbiausia – rasti kompromisus visais iškilusiais klausimais. „Raseinių rajono meras be kompromisų paieškos neapsieis, nes ir tiesiogiai išrinktas jis netapo vienvaldis“, – pažymėjo politologė. Anot R. Urbonaitės, visiems merams derėtų suprasti, kad jie, kaip ir kiti tarybos nariai, turėtų rūpintis ne asmeniniais ar partiniais interesais, bet savo krašto reikalais. Vienintelis būdas to pasiekti – ieškoti kompromisinių sprendimų.
LŽ archyvo nuotrauka
Šaltinis: www.lzinios.lt