Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Jonas Kurlavičius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Loreta Laugalienė ir Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Radavičius lankėsi Blinstrubiškių socialinės globos namuose, kur, dalyvaujant globos namų direktorei Rasai Šebelskienei ir jos pavaduotojui Petrui Vežbavičiui, susitiko su globos namų gyventoju Kaziu Rymantu Brazausku bei išklausė jo pageidavimus ir lūkesčius. K. R. Brazauskas pareiškė, jog gyventi globos namuose jis nenori ir reikalavo, kad Savivaldybė jam suteiktų socialinį būstą.
Septyniasdešimtmetį jau peržengęs, sunkią negalią turintis ir su vaikštynės pagalba judantis vyriškis Blinstrubiškių socialinės globos namuose apsigyveno šių metų kovo mėnesį. Į globos įstaigą jis atvežtas iš policijos areštinės, į kurią buvo patekęs po to, kai slaugos ligoninėje surengė audringas „išleistuves“ ir buvo pašalintas už drausmės pažeidimus.
Kaip teigė Socialinės globos namų vadovai, K. R. Brazauskas nelinkęs laikytis ir globos namų vidaus tvarkos taisyklių, yra mėgėjas išlenkti taurelę ir patriukšmauti. Nežiūrint to, globos namų vadovybė visuomet atsižvelgia į jo pageidavimus: prašė K. R. Brazauskas susitikimo su Savivaldybės vadovais – globos namai suorganizavo vizitą, prašė Savivaldybės pirminės teisinės pagalbos – buvo atgabentas į Savivaldybę, kur jam suteikta tai, ko pageidavo, net pas prokurorą jį nuvežė ir t. t. Dabar K. R. Brazausko planuose – respublikinę televiziją išsikviesti, net į pačią Prezidentę kreiptis…
Gyvenimu socialinės globos įstaigoje vyriškis tikrai negalėtų skųstis, tačiau panašu, jog labiau nei šilto ir švaraus patalo, tiesiai į kambarį atnešamo maisto bei kvalifikuotų specialistų priežiūros jam reikia laisvo gyvenimo be jokių tvarkos taisyklių.
Kaip pasakojo Raseinių seniūnijos seniūnas Rolandas Klusas, K. R. Brazauskas nuo pat Nepriklausomybės laikų niekur nedirbo, todėl jo pensija nedidelė. Kadais buvo gavęs socialinį būstą Ariogaloje, tačiau atsisakė ir vėliau tai šen, ten pagyvendavo… Nors šis žmogus su žmona išsiskyręs, tačiau nėra vienišas – yra dvi dukros, brolis ir sesuo turi namus ir gyvena Ginčaičių kaime. Nepaisant to, artimieji kažkodėl juo pasirūpinti ar prisiimti kartu gyventi nesigviešia. Tačiau K. R. Brazauskas labai gerai sugeba reikalavimus kelti valdiškoms įstaigoms ir jų transportu kaip taksi naudotis.
Susitikti su juo į Blinstrubiškius atvykusiems Savivaldybės atstovams K. R. Brazauskas teigė nenorintis gyventi globos namuose. Jis turįs 48-erių metų širdies draugę ir norėtų gyventi kartu su ja. Tačiau širdies draugė būsto neturinti, besiglaudžianti pas seserį, todėl K. R. Brazauskas nori, kad Savivaldybė skirtų jam socialinį būstą, kuriame jiedu galėtų apsigyventi.
K. R. Brazauskas nenorėjo klausytis Savivaldybės atstovų ir globos namų vadovų argumentų, jog jis, sunkią negalią turintis ir menką pensiją gaunantis, savarankiškai gyventi ir savimi pasirūpinti nepajėgs. Dabar jis turi geras gyvenimo sąlygas, o rajone socialinio būsto metų metais laukia šimtai šeimų, tarp kurių – ir daugiavaikės šeimos, ir našlaičiai, ir neįgalieji, ir kt. K. R. Brazauskas dėl socialinio būsto į Savivaldybę kreipėsi tik šių metų balandį ir dabar eilėje jis – 132-as, tačiau jam jau buvo pasiūlytas būstas Šiluvos sen., Palapišių k. Vyriškis šio būsto atsisakė, nes toli nuo miesto, o ir metai nebe tie… K. R. Brazauskas reikalauja, kad Savivaldybė jam skirtų butą mieste be eilės, 1-ame aukšte. Tokių būstų Savivaldybė turi labai nedaug, todėl K. R. Brazauskui gali tekti gerokai palaukti arba pasitenkinti kuklesniu pasiūlytu būstu.