Kiek kartų teko vykti į Kauną ir pravažiuoti pro Girkalnį, tačiau net nepagalvodavau, kad ten yra toks nuostabus naujasis šventovės pastatas. Jeigu ne kryžius ant bokšto, tai sakytum, kad tai kažkokie dvaro rūmai.

Laiptų turėklai ir patys laiptai, vedantys į bažnyčią, marmuriniai. Teko girdėti, kad tai geros valios žmogaus Andriejaus Daugirdo lėšomis būtent tokie jie padaryti. Palipus aukštyn, iškyla baltas rotondinis pastatas. Jeigu įprastai katalikų bažnyčios būna kryžiaus plano, tai šis sakralinis yra apvalus. Apėjęs aplink, pamatai, kiek daug pastangų įdėjo jo kūrėjai: nuo architekto iki mūrininko ar vitražų meistro. Girkalnio bažnyčia stebina ir tuo, kad pastatyta praėjusio šimtmečio pabaigoje vien už žmonių suaukotas lėšas ir kunigo Juozo Kaknevičiaus pasišventimo dėka.

Švytėjimas iki šių dienų

Įėjus bažnyčios vidun, stebina didžiulė erdvė ir tiek daug šviesos, jog susidaro įspūdis, lyg stogas būtų stiklinis. Nejučia prisimeni istoriją apie tai, kad 1943 metais Švenčiausioji Mergelė Marija buvo pasirodžiusi virš Girkalnio medinės bažnyčios. Tai, ką matai dabar, yra tarsi to švytėjimo tęsinys, pasiekęs mūsų dienas.

Interjere dominuoja balta spalva, švelniai deranti su šviesia mediena. Pažvelgus aukštyn, į lubas, truputėlį svaigina, nes apvalios sienos sukuria nesvarumo būseną. Tik įėjęs vidun ir žvelgdamas į priekį, matai kuklų altorių ir stiklinį vitražą, pasakojantį apie Švenčiausiosios Mergelės Marijos pasirodymą. Viskas taip gražiai dera, lyg paties Dievo ranka būtų vadovavusi šios šventovės statytojams.

no images were found