Šiais metais, jau XIX Nacionalinės bibliotekų savaitės, kurios vienijantis šūkis „Ateik – sužinok ir išmok“, metu šalies bibliotekose buvo renkamas geriausias praėjusių metų bibliotekininkas. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje vykusioje bibliotekininkų pagerbimo popietėje taip pat vainikuota „2018 metų geriausio bibliotekininko“ titulą pelniusi RMMVB Šiluvos filialo vyresn. bibliotekininkė Neringa Aleksandravičiūtė už naujų, patrauklių darbo formų ieškojimą, netradicinių renginių organizavimą ir originalių kūrybinių idėjų įgyvendinimą bei už aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir šiuolaikiškos bei patrauklios bibliotekos įvaizdžio kūrimą.
Tyliai praveriu Šiluvos miestelio bibliotekos, įsikūrusios Šiluvos gimnazijos pirmame aukšte, duris ir mane pasitinka besišypsanti, elegantiška bibliotekininkė…
– Sveika, Neringa, šiluviškiai tave turbūt gerai pažįsta, o tiems, kas dar nepažįsta papasakok apie save – kur augai, kas tėvai, kokią mokyklą baigei, ką studijavai ir kodėl tu čia, bibliotekoje? Ar tai išankstinis pasirinkimas, ar siauros darbo rinkos rezultatas?
– Mano mama kilusi nuo Žemaitijos, gimusi Plungės rajone, gryna žemaitė. Tėtis kilęs iš Medingių kaimo, kuris yra netoli Šiluvos. Aš pati augau Šiluvoje, čia mano gimtinė, čia baigiau Šiluvos vidurinę mokyklą (dabar Šiluvos gimnazija). Vėliau studijavau Šiaulių universitete, baigiau viešojo administravimo, viešojo valdymo teisės studijas. Jaučiau, kad įgyta kvalifikacija neatvers plačių darbo rinkos horizontų, todėl mokslus tęsiau Vitalijos Pavilionienės buhalterių mokymo centre, kur įgijau apskaitininko kvalifikaciją. Bet, tapau bibliotekininke… Ne, tai nebuvo išankstinis pasirinkimas, niekada negalvojau, kad dirbsiu bibliotekoje, tiesiog taip lėmė likimas, kuris, manau, susiklostė palankiai. Tad kitokio darbo tiesiog neieškojau. Džiaugiausi, kad galėsiu dirbti savo gimtajame miestelyje.
– Šiais laikais bibliotekininkas juk ne vien knygų saugotojas, kuris tik knygas skaitytojams išduoda, priima ir užpildo formuliarus. Dažnas jų baigęs aukštuosius mokslus. Kaip tau pavyko persikvalifikuoti?
– Prisipažinsiu, jog pirmos darbo savaitės nebuvo lengvos. Formuliarai jau praeitis… Bibliotekoje, įdiegus LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema) skaitytojų aptarnavimo posistemį, skaitytojų duomenys suvedami į bendrąją skaitytojų duomenų bazę, knygų išdavimas, grąžinimas ir pratęsimas vykdomi automatizuotai. Perprasti šią sudėtingą sistemą padėjo prieš tai dirbusi bibliotekininkė Justina Maulienė, kuriai esu labai dėkinga, nes galėdavau ją trukdyti visais klausimais ir bet kuriuo laiku. Taip pat mes turime labai šaunią Viešosios bibliotekos vyr. metodininkę Virginiją Miežinienę, į kurią filialų bibliotekininkės gali kreiptis visais klausimais ir sulaukti profesionalios pagalbos.
– Kaip įsivaizdavai bibliotekininko darbą ir ar vaizduotė atitiko realybę?
– Kadangi nuo mažens daug skaitau, tai vis tekdavo apsilankyti bibliotekose ir matydavau, kaip keičiasi jų įvaizdis. Tikrai biblioteka nebėra tik knygų saugojimo vieta. Kaip ir šiuolaikinis bibliotekininkas nėra tylos ir knygų saugotojas. Bibliotekininko darbas – įdomus, reikalaujantis žinių, atsakingumo, kūrybiškumo, lankstumo. Šiuolaikinė biblioteka nėra tik knygų išdavimo ar spaudos skaitymo vieta, tai bendruomenės susitikimų ir susibūrimų vieta, sudaranti galimybes kultūringam ir įdomiam laisvalaikiui bei asmenybės tobulėjimui. Taigi mano vaizduotė atitiko realybę. Čia veiklos tiek, kad spėk tik suktis.
– Neseniai pelnei geriausios 2018 metų rajono bibliotekininkės titulą, ką jis tau reiškia?
– Esu kolegoms dėkinga už šį įvertinimą. Tai reiškia, kad mano idėjos, darbai yra pastebimi ir vertinami. Manau, kad nėra lengva išrinkti metų bibliotekininką, nes mes visi skirtingi, ir tie kūrybiniai darbai mūsų visų prasmingi. Toks įvertinimas – gera motyvacija man judėti į priekį, stengtis ir tobulėti, ieškoti naujų, netradicinių darbo formų, neužmigti ant laurų.
– Kas tavo nuomone darbe svarbiausia?
– Profesionalumas ir nuoširdus bendravimas su lankytojais: tiek su mažaisiais, tiek su paaugliais, tiek su suaugusiais tiesiog būtina rasti bendrą kalbą, kad jiems čia užeiti būtų malonu ir gera, o išeinant, kad išsineštų dalelę šviesos. Juk gera, kai ta šviesa pasiekia vis daugiau žmonių, kai randa jų širdyse ir mintyse pozityvų atsaką. Kad bibliotekininkas taptų šviesos nešėju, jam pačiam reikia nuolatos šviestis, tobulėti, todėl stengiuosi kelti kvalifikaciją įvairiuose kursuose, išvykose į kitas, modernesnes šalies bibliotekas. Svarbi ir bibliotekininko asmenybė.
– Ar pritari plačiai paplitusiai nuomonei, kad kompiuteris išstumia knygų skaitymą?
– Liūdna statistika, bet taip, pritariu, nes kol technologijos dar nebuvo taip stipriai pažengusios į priekį, knyga žmogui buvo viena iš geriausių laisvalaikio praleidimo priemonių. Bet tai priklauso ir nuo paties žmogaus poreikių, pomėgių, ko jam reikia. Labai tikiuosi, kad popierinės knygos ir jų skaitymas niekada neišnyks. Tai rodo ir skaitytojų bei jiems išduodamų knygų skaičiai, kurie įvairiais laikotarpiais keičiasi – tai didėja, tai šiek tiek mažėja. Tačiau tiems, kurie skaito nuo vaikystės, nieko nėra geriau už įdomią knygą, už jos kvapą, už jos lapų šnarėjimą. Tų baimių, kad popierinės knygos išnyks būta ir anksčiau, atsiradus televizijai, bet knygos išliko ir tapo, ko gero, dar labiau skaitomos, o jų leidyba pasipylė kaip iš gausybės rago.
– Ko lankytojai bibliotekoje ieško ir ar viską randa?
– Besikeičiantys visuomenės poreikiai įpareigoja bibliotekas keistis bei prisitaikyti prie įvairių skonių, siūlyti veiklų, kurios būtų patrauklios skirtingo amžiaus lankytojams. Šiuolaikiniam žmogui yra itin svarbu gauti informaciją, kurios jis ieško, o mūsų funkcija yra ją suteikti. Kol kas neprisimenu atvejo, kad skaitytojas nebūtų radęs pageidaujamos knygos ar nesulaukęs atsakymo į jį dominantį klausimą. Jau vien tai, kad dabar kiekvienas norintysis bibliotekoje gali nemokamai mokytis kompiuterinio raštingumo – didžiulis pasiekimas! Šiandien ne vienas senjoras dėkingas už tai, kad Skype pagalba gali bendrauti su vaikais ir anūkais, susitvarkyti bankinius reikalus neišėję iš namų. Stengiuosi kiek įmanoma kiekvienam padėti, maloniai sutikti ir išlydėti, o išgirstas „Ačiū“ – tai ir yra geriausias darbo įvertinimas.
– Kokias knygas rekomenduoji skaitytojams, kokią literatūrą mėgsti skaityti pati?
Savo skaitytojus jau pažįstu, žinau ką jie mėgsta, o ko ne, tai atitinkamai ir rekomenduoju. O pati mėgstu skaityti istorines, biografines knygas, žavi detektyviniai romanai. Dėl užimtumo skaitymui laiko lieka vis mažiau, tenka aukoti miegą.
– Renginių organizavimas – iššūkis ne vienam bibliotekininkui. Papasakok apie labiausiai pavykusius, masiškiausius.
– Man asmeniškai visi mano organizuojami renginiai savaip yra mieli, saviti ir įdomūs. Manau, kad ne žmonių masėje esmė, o renginio turinyje ir kokią emociją išsineša kad ir maža grupelė atvykusiųjų. Per 2018 metus iš viso suorganizavau 48 didesnius ar mažesnius kompleksinius, žodinius, vaizdinius, mokomuosius renginius, kuriuose apsilankė 900 įvairaus amžiaus lankytojų. Manau, jog kiekvienas galėjo rasti sau priimtiną užsiėmimą. Kas seka Šiluvos miestelio bibliotekos faceebok puslapį, tai žino apie vykstančius, vyksiančius renginius, mokymus, kitas veiklas, o kas dar neseka, tai kviečiu prisijungti.
– Koks bibliotekos santykis su VO bendruomene „Aušrinė“, Šiluvos gimnazija ir kitomis vietinėmis institucijomis?
– Kaip sakoma, vienas lauke ne karys, tad džiaugiuosi bendradarbiaudama su Raseinių rajono Šiluvos gimnazija, Raseinių rajono kultūros centru Šiluvoje, Šiluvos bendruomene „Aušrine“, su Raseinių kūno kultūros ir sporto centro specialiste Šiluvoje. Nes tik suvienijus idėjas, galima pasidžiaugti puikiais rezultatais. Taip pat palaikau glaudžius ryšius, dalijamės patirtimi, žiniomis, bei organizuojame bendrus renginius ir su kitais mūsų rajono filialais. Taip, kad įgyvendindama idėjas, organizuodama parodas, susitikimus su įžymiais žmonėmis ir kt. tikrai nesu viena.
– Be tiesioginio darbo ar daug laiko skiri visuomeninei veiklai, kokia ji?
– Ačiū mūsų šauniai Viešosios bibliotekos direktorei Dainai Sutkevičienei, kuri bibliotekos darbuotojams suteikia galimybę dalyvauti savęs tobulinimo mokymuose, įvairiuose projektuose, organizuoja kvalifikacines išvykas. Visad dalyvauju kasmet organizuojamuose Žemaitijos regiono bibliotekų sąskrydžiuose iš kurių grįžtame ir su prizinėmis vietomis.
Birželio pradžioje su Šiluvos mėgėjų teatru „Cinkelis“ vykau į Kijevą, kur kartu su VO „Aušrinė“ pirmininke Birute Greiciene dalyvavau lietuviškos literatūros bibliotekos atidaryme. Ambasadorius Marius Janukonis Kijevo Rusanivkos visuomeninėje erdvėje „Ocium 51“ atidarė projektą „Lietuviškos literatūros biblioteka“. Tai pirmoji Ukrainoje erdvė skaitytojams, siūlanti lietuvių autorių kūrybą ir įvairias mokslinės bei grožinės literatūros knygas lietuvių kalba. Naujajai bibliotekai padovanojome albumų, brošiūrų apie Raseinių kraštą, knygų apie Šiluvos miestelį. Taigi lietuviškas žodis kirto valstybės sieną ir pasieks ten gyvenančių lietuvių namus.
– Ko bibliotekai šiandien labiausiai trūksta – skaitytojų ar kokybiškų paslaugų?
– Na skaitytojų niekada nebus per daug, eilių nėra, bet biblioteka neskendi ir tyloje. Lyginant su 2017-aisiais, pernai skaitytojų skaičius šiek tiek išaugo. Pernai buvo perregistruotas 261 skaitytojas, o 36 – naujai užregistruoti. Pagrindinė bibliotekos misija – leidinių išdavimas skaitytojams. 2018-aisiais metais skaitytojams išduota 7006 egz. (2017 m. – 6201 egz.): įvairių leidinių. Iš jų: 4406 egz. – suaugusiems ir 2600 egz. – vaikams. Skaitomiausia tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų buvo grožinė literatūra. Populiariausi periodiniai leidiniai buvo savaitraščiai „Alio, Raseiniai“ ir „Naujas rytas“, žurnalai „Žmonės“, „Prie kavos“, „Moteris“, „Laima“, „Ji“, „Namie ir sode“, Vaikų tarpe žurnaliukai „Justė“, „Lututė“ ir „Penki“. Bibliotekoje yra 15 vartotojams skirtų darbo vietų, iš kurių 3 vietos VIPT, kurių norėtųsi dvigubai daugiau. Biblioteka už simbolinį mokestį teikia ir dokumentų kopijavimo paslaugas.
– Ateities planai, sumanymai, svajonės?
Yra ir planų, ir sumanymų, bet svajoju tyliai. Teiginys, jog „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“ tinka kiekvienam planuojančiam darbus į priekį. Taigi per daug neįsisvajoju, kad netektų nusivilti. Šiaip kiekviena darbo diena tarsi nauja pradžia.
– Dėkoju už pokalbį ir linkiu visokeriopos sėkmės tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
Kalbėjosi Rūta Gudžiūnienė