Rudens žiedais, gražiais padėkos žodžiais apipintas nuvilnijo Raseinių kurčiųjų pirminės organizacijos 40 metų veiklos jubiliejus. Ši šventė labai svarbi ir šios organizacijos įkūrėjai bei ilgametei vadovei Genutei Eidukevičienei. Oficialiai keturiasdešimt, o iš tiesų daug daugiau savo gyvenimo ir veiklos metų kurtiesiems yra skyrusi iš pirmo žvilgsnio trapi, bet kupina begalinės energijos ir stiprybės moteris.
Gyvenimas Vilniuje
,,Tokia jau esu: su kurčiaisiais jau nuo mokyklos laikų dirbau, dirbu ir negaliu sustoti – būti abejinga jų gyvenimui“, – šypsodamasi sakė ponia Genutė.
Paklausta, koks gi buvo jos kelias į Raseinius, moteris pasakojo, jog 1968 m., įgijusi specialybę, trumpai dirbo siuvėja tuometiniame Vilniaus kurčiųjų kombinate (dabar UAB „Vikada“). Netrukus, Vandai Vaitkutei pasiūlius, ji perėjo dirbti į Vilniaus kurčiųjų draugijos klubą. Šis darbas jai buvo malonus ir įdomus. Organizuodavo vakarones, įvairius minėjimus, šventes, platino spaudos naujienas. ,,Iš to laikotarpio labiausiai įstrigo per šventes žmonėms labai patikęs žaidimas ,,Laimės šulinys“ ir tai, kad tarp didžiųjų miestų soclenkynėsė laimėjome pirmąją vietą“, – juokėsi G. Eidukevičienė.
Raseiniuose
1970 m. Genutė iš sostinės atvyko į Raseinius ir įsidarbino siuvėja ,,Šatrijos“ gamybiniame susivienijame. Prakalbus apie siuvėjos profesiją, ji patikslino, jog šio darbo niekada nemėgo, nors jį teko dirbti daug metų.
Netrukus jauna, energinga moteris buvo išrinkta Raseinių kurčiųjų pirminės organizacijos (p. o.) pirmininke visuomeniniais pagrindais. Į šias pareigas ją rekomendavo Šiaulių kurčiųjų draugijos pirmininkė. ,,Radau bemokslius, senyvo amžiaus kurčiuosius. Rinkdavomės mano bute. Kad susikalbėtume, teko išmokti jų susikurtą savotišką gestų kalbą. Taip po truputį išmokome bendra kalba bendrauti. Draugijos veiklai tuo metu niekas jokių lėšų neskirdavo, tad rajonuose gyvenantys kurtieji vertėsi kaip išmanydami“, – taip savo pirmuosius veiklos žingsnius prisiminė G. Eidukevičienė.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę nauji vėjai pūstelėjo ir draugijos veikloje. Raseinių kurčiųjų p. o., iki tol priklausiusi Šiaulių organizacijai, vėliau perėjo į LKD Kauno teritorinės valdybos globą. Į organizaciją įsitraukė daug jaunų žmonių. ,,Tuomet ir įsižiebė šviesa mūsų veikloje. 2001 m. pradėjus rašyti projektus ir gavus jų finansavimą pirminei organizacijai atsivėrė daugiau galimybių ir naujų veiklų“, – sakė pašnekovė. Ji pasidžiaugė, jog rengiant projektus visada galėjo tikėtis paramos, palaikymo ir patarimų iš Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro pirmininkės Malvinos Stankauskienės ir tuometės Raseinių savivaldybės Socialinio skyriaus vedėjos A. Paleikienės. Laimėti projektai kurtiesiems suteikė galimybę išvykti į pažintines keliones, organizuoti įvairius renginius, šventes, nuvykti paviešėti į kitų regionų kurčiųjų renginius ar pasikviesti likimo draugus pas save.
Veikli ir energinga Raseinių kurčiųjų p. o. pirmininkė nesitenkino vien finansuotais projektais. Organizuodama šventes, renginius ieškodavo rėmėjų. Anot G. Eidukevičienės, be gerų pagalbininkų ir rėmėjų pagalbos nebūtų surengta tiek sporto švenčių, varžybų, kitų renginių. Didžiausia savo pagalbininke šioje veikloje ji laiko VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro sveikatingumo organizatorę Ireną Perminienę.
Ponia Genutė su vyru Julijonu – dideli ne tik sporto, bet ir meno bei kultūrinės veiklos mėgėjai, todėl ir draugijos nariai visada buvo ir yra skatinami dalyvauti rankdarbių būreliuose, teatro trupėje, rengti parodas, dalyvauti mugėse ir t. t. ,,Šiuo metu kuriu gražias prijuostes, krepšius, velykinius kiaušinius ir iš odos įvairius dirbinius“, – sakė G. Eidukevičienė, pati visada aktyviai dalyvaujanti parodose. Idėjų kūrybai, kaip moteris teigė, randanti įvairiose situacijose. Pamačiusi jai įdomius rankdarbius, ji stengiasi nekopijuoti, o įdėti į juos dalelę savęs.
Visą gyvenimą su kurčiaisiais koją kojon žengianti Raseinių kurčiųjų p. o. pirmininkė visada stengėsi ne tik padėti kurtiesiems, bet ir informuoti apie kurčiuosius girdinčiųjų visuomenę. ,,Man gera, kai kurtieji nesusiskaldę, kai jų bendruomenėje gera atmosfera, netrūksta įdomios veiklos“, – mintimis dalijosi ponia Genutė. Jai labai svarbu, kad integracija su girdinčiaisiais būtų geranoriška, kad kurtieji nebūtų atskirti.
Į klausimą, kas labiausiai neramina, moteris sakė, jog liūdniausia jai, kai kurtieji, augantys girdinčiųjų šeimoje, negauna visaverčio bendravimo.
Šeima, laisvalaikis
Prakalbusi apie savo šeimą, ponia Genutė sakė gimusi sveika, girdinčiųjų šeimoje. Apkurto vaikystėje, persirgusi iš karto trimis ligomis: skarlatina, sinusitu ir kokliušu. Pasveikus po komplikuotos ligos ir ausų operacijos, jai teko išmokti gyventi tylos pasaulyje.
Jos vyras Julijonas, gimęs taip pat sveikas girdinčiųjų šeimoje, vos pakrikštytas tapo krikštatėvių neapsižiūrėjimo auka. Žiemą vos mėnesio kūdikis, vežamas iš bažnyčios namo, nepastebėtas iškrito iš brikelės. Važiavusieji tik grįžę namo pastebėjo, kad nėra pakrikštyto vaikelio. Ir nors labai skubėjo atgal, berniukas jau buvo sušalęs. Po šio įvykio sunkiai susirgo, buvo labai ilgai gydytas ir to pasekmė – kurtumas visam gyvenimui.
Ponia Genutė su vyru užaugino du šaunius vaikus: sūnų Robertą ir dukrą Aušrą. Jie jokių klausos problemų neturi. Jau yra palikę tėvų namus ir susikūrę savo gyvenimą.
Paklausus pirmininkės, ką labiausiai mėgstanti veikti laisvalaikiu, sakė, jog to laisvalaikio beveik ir neturinti. Mat ji vadovauja ne tik Raseinių rajono kurčiųjų p. o., bet ir dirba asmenine asistente. Jei atsiranda šiek tiek laiko, ji peržvelgia spaudą, kad kurtiesiems galėtų pranešti svarbiausias naujienas, mėgsta paskaityti gerą knygą, pažiūrėti įdomų filmą.
Nuolat veikloje besisukanti aktyvi ir energinga moteris sakė negalinti pakęsti tinginystės ir melo. Vertina žmonių toleranciją, darbštumą ir sąžiningumą.
Šia ypatinga proga poniai Genutei Eidukevičienei ,,Akiračio“ redakcija linki stiprios sveikatos, neblėstančios vidinės ugnies ir įkvėpimo tolesnei prasmingai veiklai kurčiųjų labui.
Laima LAPĖNIENĖ
Visą gyvenimą su kurčiaisiais koją kojon žengianti Raseinių kurčiųjų p. o. pirmininkė Genutė Eidukevičienė visada stengėsi ne tik padėti kurtiesiems, bet ir informuoti apie kurčiuosius girdinčiųjų visuomenę.
Šaltinis: Lietuvos kurčiųjų draugijos mėnraštis „Akiratis“
no images were found