Į Lietuvą atkeliauja vis daugiau nuo karo bėgančių ir pagalbos ieškančių ukrainiečių. Ekspertai aiškina, kad tokiose kritinėse situacijose žmonės jaučia labai daug sudėtingų jausmų, tad jiems reikalinga ne tik humanitarinė, bet ir emocinė pagalba. „Tele2″ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologo įžvalgomis, kaip reikėtų atliepti krizės paliestų žmonių poreikius ir jiems suteikti reikiamą emocinę pagalbą.
Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad žmonės, susidūrę su kritine situacija Ukrainoje, patiria labai įvairų jausmų spektrą, dėl šios priežasties kyla pasimetimas ir bendras sunkumas. Anot specialisto, dominuojantys jausmai yra baimė, bejėgiškumas ir nerimas, tačiau daugybė žmonių patiria ir netekties, pasimetimo ar kaltės jausmus.
„Šioje situacijoje teisingiausia žmogaus paklausti, kaip jis jaučiasi, ar jam reikalinga pagalba ir kokios paramos jam reikėtų, nes tik jis pats geriausiai žino, ko jam reikia ar trūksta šiuo metu. Svarbu parodyti savo susirūpinimą ir pasirengimą padėti, tačiau jokiu būdu nereikėtų piršti savo pagalbos vien tam, kad patys geriau pasijaustumėte. Būtina suprasti, kad kai kuriems, krizinėse situacijose esantiems žmonėms, gali užtekti savų pajėgumų ir resursų susitvarkyti su dabartine situacija, tad reikėtų vengti primygtinio pagalbos siūlymo“, – akcentuoja psichologas.
Kaip tinkamai pasiūlyti savo pagalbą?
Anot M. Kriščiūno, svarbu suprasti, kad nuo karo bėgantys žmonės yra jautrioje situacijoje, todėl pagalbą reikėtų siūlyti neįkyriai ir su dideliu rūpesčiu.
Priimkite bet kokį atsakymą. Svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus jausmus, paklausti, kaip jis jaučiasi, ar norėtų kažką papasakoti, ar jam reikia padėti. Verta parodyti, kad esate pasiruošę ir galite padėti, tačiau reikėtų nusiteikti, jog žmogus paramos gali ir atsisakyti. Reikia mokėti priimti ir neigiamą atsakymą, neversti pasipasakoti, nes toks užsidarymas reiškia, kad jis išgyvena labai sunkią situaciją ir galbūt net nenori apie ją galvoti.
Išlikite ramūs ir priimkite situaciją. Svarbu ne tik mokėti išklausyti, bet ir pastebėti bei valdyti savo jausmus – skleisdami ramybę galite padėti kitam žmogui pasijausti daug ramiau. Svarbu pasakyti žmogui, kad šiuo metu jis yra saugioje valstybėje ir čia siekiama juo pasirūpinti, tačiau nereikėtų dirbtinai „prikišti“ pozityvumo ir kartoti, jog gyvenimas yra nuostabus. Tokioje situacijoje ganėtinai sunkios emocijos yra natūralios, tad būtina priimti žmogaus išgyvenamus jausmus, kad ir kokie jie bebūtų. Sunkesnėms emocijoms išgyventi reikia laiko, tad svarbu suprasti, kad krizės paliestas žmogus kurį laiką gali jaustis sunkiai.
Asociatyvi nuotrauka – „Pexels“.