Kalbant apie emigraciją svarbu suprasti, kad išvykstantys iš Lietuvos svetur ne tik dirba, bet ir gimdo vaikus. Žvelgiant į naujausius duomenis, norisi skambinti pavojaus varpais – panašu, kad nykstame iš pagrindų. Tiesa, kai kurie regionai stebina teigiamomis tendencijomis.
Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas išnagrinėjo, kaip 2017 – 2021 m. Lietuvoje kis ikimokyklinio, mokyklinio ir studentiško amžiaus asmenų skaičius. Tendencijos nedžiugina.
Jaunimo mažės, kai kurių amžiaus grupių – net ketvirtadaliu
Apibendrinant, ikimokyklinukų (0–6 m.) tyrimo laikotarpiu mažės visoje Lietuvoje (–5,9 proc.), paauglių (7–16 m.) skaičius išliks stabilus, tačiau vyriausio mokyklinio amžiaus (17–18 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje pakis daugiau nei penktadaliu (–22,1 proc.).
Bendrasis prognozuojamas mokyklinio amžiaus (7–18 m.) gyventojų skaičiaus neigiamas pokytis visumoje nėra labai didelis (apie 4,1 proc.), tačiau toks jis bus tik dėl išaugsiančio7–14 m. amžiaus vaikų kiekio. Tiesa, 15–18 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje pastebimai sumažės.
„7–18 m. amžiaus gyventojų skaičiaus augs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, kai kuriose greta jų esančiose savivaldybėse Lietuvos centrinėje dalyje ir Pajūryje. Tačiau kaimiškose, o ypač – periferinėse savivaldybėse, jis sumažės.
Prognozuojama, kad mokyklinio amžiaus (7–18 m.) gyventojų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje išaugs 16,8 proc., tačiau Kupiškio r. sav. pateks į tą demografiškai sparčiai nykstančių Lietuvos savivaldybių grupę, kurioje mokyklinio amžiaus (7–18 m.) gyventojų sumažės daugiausia (Kupiškio r. sav. – 22 proc.). Šioje savivaldybėje vaikų skaičius mažės visose mokyklinio amžiaus gyventojų demografinėse grupėse“, – nurodė R. Tučas.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/education/emigracija-keicia-salies-veida-breziamos-naujos-dvieju-lietuvu-ribos.d?id=77152067