Siūloma Lietuvoje taikomaselektromagnetinės spinduliuotės normas suvienodinti su rekomenduojamomis autoritetingų tarptautinių organizacijų.Šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje.
Tai numatantys teisės aktų projektai šiuo metu yra pateikti derinti suinteresuotoms institucijomis, laukiama nuomonių ir pasiūlymų.Pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai,sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių,būtų pavojingi sveikatai.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normojeelektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki 10 kartų žemesnės, nei rekomenduojamosEuropos Tarybos (ET), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR).
„Siūlome nustatyti tokiaselektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtųbaimintis,nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis“, – sako A. Šešelgis.
Tad siūloma nustatyti, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, Wimax stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių,mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu, radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.
Siūlymus parengė tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Aplinkos ir sveikatos skyriaus deleguotų atstovų.